Bendrovės vadovas Martynas Pargaliauskas BNS patvirtino, kad STT pareigūnai atliko kratas įmonės biure, tačiau, anot jo, tyrimas susijęs su laikotarpiu, kai jis dar nevadovavo bendrovei.
STT pranešime nurodoma, kad du Geležinkelio tiesimo centro projektų vadovai kyšius ėmė iš dviejų neįvardijamų įmonių vadovų, kad padėtų jiems laimėti konkursus.
„Įtariama, kad Geležinkelio tiesimo centro projektų vadovai D. T. ir R. B., būdami valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, savo ir kitų naudai reikalavo ir priėmė kyšį iš įmonių vadovų J. S. ir K. S. už pagalbą laimint remonto darbų viešąjį pirkimą. Už kyšį taip pat pažadėta, kad įmonių vadovai ateityje gaus pasiūlymus ir pagalbą dalyvaujant Geležinkelio tiesimo centro skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose“, - pranešė STT.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai.
„Taip. (...) Mūsų biuras yra Lentvaryje, tai mus lanko (STT pareigūnai - BNS) Lentvaryje“, - BNS sakė M. Pargaliauskas.
Jis teigė negalintis atskleisti daugiau informacijos.
„Daugiau nieko negaliu atskleisti, procesas dar nėra užsibaigęs, tebeturime svečiuose“, - teigė jis.
„Lietuvos geležinkelių“ pranešime M. Pargaliauskas teigė, kad darbuotojai privalės prisiimti atsakomybę.
„Naujoji įmonės vadovybė darbuotojams pristatė principinius skaidrumo, atvirumo ir nulinės tolerancijos korupcijai kriterijus. Už bet kokius šiems principams prieštaraujančius veiksmus darbuotojai turės prisiimti visišką atsakomybę“, - teigė M. Pargaliauskas. Jis Geležinkelio tiesimo centro vadovu tapo balandį, anksčiau - nuo 2009 metų įmonei vadovavo Adomas Kazbaras.
Anot pranešimo, įmonė tyrėjams užtikrino priėjimą prie visos reikalingos informacijos ir bendradarbiaus, atliekant tolesnius tyrimo veiksmus.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau teigė sieksiantis, kad Geležinkelių tiesimo centras taptų konkurencingiausia regiono bendrove ir dalyvautų rangos konkursuose kaip lyderiaujanti įmonė, o ne subrangovė. Anot jo, įmonė anksčiau neišnaudojo savo potencialo ir buvo silpnesnė nei galėtų.
BNS žiniomis, nelaimėjusi rangos konkursų, bendrovė juos laimėjusiems rangovams vėliau pusvelčiui nuomodavo geležinkelio tiesimo techniką, kurios Lietuvoje daugiau niekas neturi.
„Lietuvos geležinkeliai“, vadovaujant 2016-ųjų pabaigoje atsistatydinusiam Stasiui Dailydkai, buvo kritikuoti dėl neskaidrių vidaus sandorių - bendrovė neskelbdavo konkursų ir paslaugas pirkdavo iš antrinių bendrovių, o šios - iš kitų išorės tiekėjų. Pavyzdžiui, vien su Geležinkelio tiesimo centru 2015 ir 2016 metais buvo pasirašyta atitinkamai 16,619 mln. ir 20,271 mln. eurų vertės vidaus sandorių.
Geležinkelio tiesimo centro subrangovais tais metais buvo Atitikties vertinimo centras, „Geležinkelio projektavimas“, „Viadukas“, „Hera“, „Liutenas“, „Duventa“, „Žilinskis ir Ko“, „Provivo“, „SVA projektai“, „Rusnė“, „Fima“, „Alkesta“, „Tilta“, „Helanas“, „Laidra“, „Romanda“, „Strefa“, „Elektros tiltas“, „Edrija“, KMT, „Ukmergės keliai“, „Senoji Varėnė“, „Geovizija“, „Griovimo ir statybos darbai“, „Kerista“, „Anykščių melioracija“, „Elmava“, „Valvista“, „Kelprojektas“, TMHB, „Agorta“, „Velansta“, „Rekosta“, „Dairūnas ir kompanija“, „Donasta“, „Simonta“, „Indikacija“, „Šildymo sprendimai“, „Termoservisas“, „Klaipėdos ugnė“, Austrijos „Plasser Theurer“, Vokietijos „Robel“.
Geležinkelius valdanti Susisiekimo ministerija kovo mėnesį su STT pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią buvo sutarta keistis informacija apie korupciją.