Storuliams net karstai brangesni

 (49)
Uostamiestyje daugėja antsvorį turinčių žmonių, tačiau verslininkai neskuba siūlyti jiems tinkančių prekių. Parduotuvėse neįmanoma rasti didelių dydžių rūbų, tvirtesnėmis atramomis ir daugiau kojų turinčių lovų, restoranuose nesiūloma sveiko maisto. Net karstus stambesniems žmonėms tenka gaminti pagal specialius užsakymus.
© Corbis/Scanpix
Dėl XXXL dydžio – į užsienį

Stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas, sveriantis 160 kilogramų, drabužius jau kelerius metus perka užsienyje. Lietuvoje savo dydžio madingų rūbų galiūnas neranda.

Milžino išvaizdos Vaidotas teigė, kad Lietuvos turguje didesnių džinsų taip pat sunku įsigyti – tenka laukti kelias savaites, kol atveš.

Specializuotose parduotuvėse storuliams, anot jo, yra kokybės neatitinkančios kainos. Kelnės čia kainuoja apie 600 Lt.

Vaikšto be liemenėlės

Į užsienį rūbų važiuojantis ieškoti Vaidotas pastebėjo, kad Vokietijos prekybos centruose yra specialūs skyriai, kuriuose išdėlioti didelių dydžių drabužiai. Jie yra labai geros kokybės, garsių firmų ir kainuoja keliskart pigiau nei Lietuvoje. Parduotuvėse, skirtose apkūniems žmonėms, būna XXXL ir XXXXL dydžių rūbų.

Irena, sverianti 120 kg, drabužius perka pigių rūbų parduotuvėse. Ji guodėsi, nors ir norinti įsigyti drabužių gerose parduotuvėse, jų nerandanti.

Moteris pasakojo, jog didžiausia problema apkūnioms moterims yra įsigyti apatinio trikotažo. Ji prisipažino apie puošnesnę liemenėlę nė nesvajojanti ir dažnai vaikštanti be jos.

Apkūnioms moterims sudėtinga rasti ir puošnesnius batelius.

Parduoda brangiau

Klaipėdoje yra tik dvi didelių dydžių rūbais prekiaujančios parduotuvės. Vienos jų – „XXL didesnių dydžių drabužiai“ direktorė Aida Strazdienė teigė, kad didelių dydžių rūbus gamintojai parduoda 30-50 procentų brangiau nei standartinių dydžių.

„Tokiems rūbams reikia daugiau audinio. Ir darbo tokie reikalauja daugiau nei siuvant standartinius“,- teigė ji.

Specializuotoje parduotuvėje parduodami rūbai yra nuo 42 iki 60 dydžio.

Nesiūlo dizaineriai

Klaipėdiečių pamėgtose madingų rūbų parduotuvėse yra prekiaujama vyriškais drabužiais nuo 46 iki 56 dydžio ir moteriškais nuo 32 iki 44 dydžio. Moteriškas trikotažas yra parduodamas iki 42 dydžio. Vyriškas trikotažas baigiasi 56 dydžiu.

„Monton“ mažmeninės prekybos vadovas Gintaras Slavinskas nemano, kad Lietuvoje antsvorį turinčių žmonių yra per mažai, kad būtų parduodama prekių, skirtų jiems.

Tačiau didesnių dydžių drabužius siūti būtų keblu dizaineriams.

„Ant kiekvieno stambaus žmogaus rūbas atrodys skirtingai. Dizaineriai nenori apsirikti, todėl tokių nesiuva“,- teigė jis.

Parduoda brangesnį

Mėsainiai, kalorijos, antsvoris
© Corbis/Scanpix

Klaipėdos ligoninės gydytoja dietologė Teodora Kupšienė pastebėjo, kad mieste nėra sveiko maisto restoranų, dietinį maistą gaminančių kavinių. Mieste dirbantys žmonės kavinėse valgo riebų, sausą maistą.

Anot jos, įmonės nėra suinteresuotos gaminti sveiką, nekaloringą maistą. Patiekalo skonį nulemia prieskoniai, kurie gerina apetitą, druska ir riebalai.

„Kuo daugiau riebalų, tuo brangesnis patiekalas. Restoranuose porcijos yra labai didelės, o svorį mažinantys žmonės lėkštelėje turėtų gauti nedidelę porciją“,- teigė ji.

Apstu kalorijų

Storulis Vaidotas teigė, kad žmogui, turinčiam problemų su antsvoriu, kavinėse nėra išskiriamas mažiau kaloringas maistas sveikai besimaitinantiems žmonėms.

„Sriuboje visada bus grietinės, salotos – paruoštos su majonezu, kepsnys – užpiltas kaloringu padažu. Net apie save gerai galvojantys restoranai klientams nepasiūlo cukraus pakaitalo. Jis nekainuoja brangiau negu cukrus“,- teigė jis.

Tik keliose vietose Klaipėdoje galima užsisakyti desertų be cukraus.

Irena pastebi, kad formomis ir sveikata besirūpinantiems žmonėms būtų patogu restorano valgiaraštyje prie patiekalo rasti kalorijų skaičių.

Nėra reikalingi

storas vyras, antsvoris, pilvas, valgyti, maistas, pietūs, nutukimas
© Corbis

Restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadybininkas Kęstutis Markevičius mano, kad lietuviškų patiekalų „Forto“ restoranuose klientams nėra svarbu žinoti patiekalo kaloringumą. Jiems svarbiau žinoti patiekalo kilmę.

Tačiau vakarietiško tipo restoranuose „Fortas“, kurių Klaipėdoje dar nėra, jau yra jaučiamas poreikis informuoti klientą apie patiekalo kaloringumą.

Cukraus pakaitalų restoranuose „Fortas“ buvo atsisakyta, nes jų nepageidaujama.

„Nors lietuviška virtuvė nėra sveika, yra siūloma pakankamai patiekalų, kurie galėtų būti priskirti sveikai virtuvei, – keturios rūšys jautienos, žuvies kepsnių, penkios rūšys paukštienos kepsnių, devynios rūšys salotų, virtinukų, košių“,- vardijo K.Markevičius.

Triokši lovos

Pora miega
© Corbis/Scanpix

Per 150 kilogramų žmonėms reikalingos ir lovos su tvirtesnėmis atramomis, stangresniais čiužiniais, kad neišsigulėtų.

Pašnekovai pasakojo, kad įprastos lovos svorio neatlaiko, greitai lūžta.

Bendrovės „SBA idėjos namams“ Klaipėdos regiono vadovė Reda Rupšienė teigė, kad jų parduotuvėse nestandartinės lovos neparduodamos.

Per 200 kilogramų sveriantiems žmonėms nėra ir čiužinių.

Brangesni karstai

Norėdami įsigyti tvirtesnę lovą ar kėdę su daugiau atramų storuliai turi jas užsisakyti.

Bendrovės „Strazdo baldai“ projektuotojas Vygantas Matulevičius teigė, kad lova žmogui, sveriančiam per 200 kilogramų, kainuotų 500 litų brangiau. Dar apie 100 litų kainuotų projektas.

Stambesniems žmonėms nėra nuolat gaminami ir karstai. Juos tektų užsisakyti.

Nestandartinio dydžio karstas pagal specialų užsakymą kainuoja 200-300 litų brangiau. Jo kaina yra 700-800 litų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Metų paslaugoje 2017” triumfavo išmaniojo tapatybės patvirtinimo įrankio kūrėjai

Vandenilio technologijos, išmanieji logistikos sprendimai ir elektroniniai tapatybės patvirtinimo įrankiai, hibridinio tipo internetas, suskystintųjų gamtinių dujų eksportas nedideliais dujovežiais, visų dantų atkūrimas per vieną dieną – tai tik dalis įvairiuose paslaugų sektoriuose veikiančių inovatyvių ir modernių sprendimų, sulaukusių verslo lyderių pripažinimo.

„Boso valanda su S. Jovaišu“: „Telia" vadovas K. Šliužas apie iššūkius ir pamokas per metus trukusį bendrovių sujungimą (1)

Šios savaitės laidos „Boso valanda su S. Jovaišu svečias „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas. Pačioje pokalbio pradžioje šis vyras save pristato kaip žmogų, kuris kaifuoja spręsdamas sudėtingus uždavinius. Nelengvų uždavinių jam teko išnarplioti per paskutinį pusmetį, kai reorganizuotos bendrovės „Teo Lt“, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ tapo viena šeima pavadinimu „Telia“.

Esminiai planai dėl alkoholio: kokie draudimai laukia jau nuo kitų metų? (433)

Kitų metų sutiktuvės bus keistos: iki vidurnakčio jaunimas šėls, iškart po jo – bus baudžiamas. Jei kas lauke iššaus šampano, po pirmųjų fejerverkų tuoj pat jį turės paslėpti.

A. Kubiliaus siūlomos naujos kovos su alkoholizmu priemonės nesužavėjo Seimo (17)

Nors Seimas ketvirtadienį nepritarė parlamentaro konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateiktam rezoliucijos projektui „Dėl naujų kovos su alkoholizmo priemonių“, jo atmesti parlamentarai nesiryžo. Už tai, kad projektą redaguotų iš įvairių frakcijų atstovų sudaryta redakcinė komisija, ketvirtadienį balsavo 67 parlamentarai, 15 parlamentarų siūlė projektą atmesti.

Įvertino „valstiečių“ pasiteisinimus dėl alkoholio ribojimo (11)

Tol, kol visuomenė galvos, kad alkoholio ribojimai yra Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos projektas, palaikymo „valstiečiai“ nesulauks, LRT RADIJUI sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.