„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat sako, kad sumažėjus Rusijos pajamoms iš energijos išteklių jos biudžeto surinkimas labai pasunkėtų.
„Visi šie neramumai tikrai neprisideda prie to, kad naftos kaina mažėtų. Kalbant apie ekonominius ginklus, tai atmetus sankcijas, stipriausias ginklas būtų kažkokiu būdu numušti naftos kainą iki 50-70 JAV dolerių. Tada Rusija tikrai turėtų rimtų problemų“, - DELFI sakė V. Plunksnis. Šiuo metu naftos kaina sukasi apie 100 JAV dolerių už barelį.
Pašnekovo nuomone, tai padaryti galima būtų susitarus su naftos eksportuotojus vienijančia asociacija OPEC, JAV pradėti naudoti savo sukauptus rezervus.
„Žinoma, tai tikrai nėra lengva. Tačiau istoriškai maža naftos kaina būtų stipriausias ginklas prieš Rusiją, nes tai yra svarbiausias Rusijos biudžeto pajamų šaltinis “, - pabrėžė V. Plunksnis.
Išvadas visi seniai pasidarę
Viešėdamas Minske Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino, kad tolesnės ekonominės sankcijos privers Rusiją persvarstyti JAV ir Europos Sąjungos bendrovių dalyvavimą energetikos ir kitų pramonės sektorių projektuose.
Taip jis reagavo į JAV sprendimą naujas sankcijas taikyti septyniems pareigūnams, tarp jų - dviem asmenims iš artimos Rusijos prezidento V. Putino aplinkos, taip pat 17-kai kompanijų, susijusių su asmenimis iš šios aplinkos.
V. Plunksnis pabrėžė, kad nepaisant vis naujų V. Putino grasinimų imtis atsakomųjų sankcijų prieš Vakarų įmones, investuotojai savo išvadas jau seniai yra padarę.
„Didžioji dalis investuotojų jau anksčiau pasidarė išvadas ir į kiekvieną pasakymą nebūtinai turėtų reaguoti. Akivaizdu, kad Rusija tapo tokiu regionu, į kurį investuoja tik labai drąsūs žmonės. Tačiau pasaulinės korporacijos turi vieną problemą – jų investicijos yra tokio dydžio, kad natūralus jų pirkėjas yra tik Rusijos valstybė. Jeigu tai susiję su naftos telkiniais, istoriškai esame matę ne vieną ginčą, kai atšaukiama licencija, todėl tokių veiksmų ir vėl galime laukti“, - sakė jis.
Taip pat, pasak pašnekovo, Rusijoje yra ir įdomių užsienio kompanijų investicijų kombinacijų. Pavyzdžiui, D. Britanijos kompanija BP turi 20 proc. Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ akcijų, kurios vadovui Igoriui Sečinui JAV taiko sankcijas.
„V. Putinui turbūt nesinorėtų taikyti sankcijų „Rosneft“ (nors bendrovės akcijų turi Vakarų bendrovė – DELFI). Šiuo metu daugiau multikorporacijų norėtų pasitraukti iš Rusijos, tačiau sunku rasti pirkėjų“, - sakė asociacijos vadovas.
Pasak pašnekovo, bendrovės, kurioms jų verslas Rusijoje nesvarbus, gali imti ir uždaryti jį, bet yra tokių, kurioms tai būtų skausminga.
„Tačiau naftos sektoriuje, tikėtina, dalis projektų bus užšaldyta ir vyks teisiniai ginčai. Bet, pavyzdžiui, „Carlsberg“ koncernas turi arti 40 proc. Rusijos alaus rinkos, todėl šiai bendrovei nebūtų lengva pasitraukti“, - pavyzdį pateikė pašnekovas.
Ateitis – išties niūri
„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Rusijos ekonomikos perspektyvos yra labai prastos.
Maždaug 75 proc. viso Rusijos eksporto sudaro energijos ištekliai.
„Be jų Rusija nelabai yra konkurencinga ir negali eksportuoti ir papildyti biudžeto pajamų“, - pabrėžė ekonomistas.
Taip pat šios šalies ekonomiką neigiamai veikia nepakankamos tiesioginės užsienio investicijos, sumažėjusios didelių Rusijos tarptautinių įmonių galimybės pasiskolinti rinkose. Vadinasi, pasak N. Mačiulio, jos turės refinansuoti savo skolas vidaus rinkoje arba ieškoti kitų išeičių.
„JAV pritaikytos sankcijos kai kurioms Rusijos įmonėms realiai reiškia, kad jos negali vykdyti tarptautinių atsiskaitymų, pasiskolinti finansų rinkoje. Tai yra didelis smūgis. Tai jau dabar jaučia Rusijos ekonomika ir panašu, kad jau šį ketvirtį ji atsidurs recesijoje (patirs nuosmukį – DELFI)“, - sakė pašnekovas.
Esminis klausimas išlieka, kaip į prastėjančią ekonominę situaciją reaguos Rusijos visuomenė ir ko imsis Kremlius.
„Ar jis ras kažkokių rezervų savo reitingams palaikyti ir patenkinti visuomenės lūkesčius. Klestėjimo dešimtmetis, kai Rusija didino savo išlaidas dėl brangstančios naftos ir dujų, baigėsi. Dabar V. Putinas nieko negali pažadėti savo klientams ir šios situacijos trumpuoju laikotarpiu niekas negali pakeisti. Rusija greitai netaps konkurencinga valstybe, nes ji nevykdo jokių reformų, nei ji turi kažkokių gamtinių išteklių, dėl kurių galėtų sparčiai augti ateityje. Taigi laukia sudėtingas laikotarpis. Išlieka esminis klausimas, kaip į tai reaguos Rusijos visuomenė“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Nacionaliniame gerovės fonde juodai dienai Rusija turi sukaupusi maždaug 10 proc. BVP rezervą – daugiau nei 2 trln. rublių, taip pat Rusijos centrinis bankas užsienio valiuta turi sukaupęs apie 25 proc. BVP.
„Taigi paaštrėjus ekonominiams santykiams su Vakarų valstybėmis, ji galėtų kurį laiką finansuoti savo valdžios sektoriaus išlaidas, importuoti prekes“, - sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, nepriklausomai nuo V. Putino retorikos, investuotojai jau yra įvertinę tą scenarijų, kad įtampai augant Rusija imsis atsakomųjų sankcijų prieš Vakarų valstybes.
Dėl to, pasak jo, maždaug penktadaliu yra nuvertėjęs rublis, o per pirmąjį šių metų ketvirtį Rusija prarado daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių kapitalo.
DELFI primena, kad praėjusį penktadienį kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino Rusijos skolinimosi užsienio valiuta reitingus nuo BBB/A-2 iki BBB-/A-3. Tai sudavė dar vieną smūgį ir taip pingančioms Rusijos akcijoms. O pirmadienį ta pati JAV agentūra sumažino kreditų reitingus penkioms Rusijos bendrovėms.
Valstybės kontroliuojamai dujų milžinei „Gazprom“, naftos bendrovėms „Rosneft“, „Transneft“ ir dar dviems bendrovėms reitingai sumažinti nuo BBB iki BBB-,
BBB- yra žemiausia investicinio reitingo kategorija. Jei reitingų agentūra dar sumažintų minėtų bendrovių reitingą, jis taptų priskiriamas prie neinvesticinio reitingo (angl. junk) Tai reikštų, kad, agentūros nuomone, minėtos bendrovės turi problemų vykdydamos savo finansinius įsipareigojimus.
