Teismas konstatavo, kad netinkamai organizuodama kasdieninę bendrovės veiklą ir neužtikrindama darbuotojams saugių darbo sąlygų, ji turi pareigą atlyginti žalą, kai juridinis asmuo likviduotas dėl bankroto.
Statybos įmonėje nuo perdangos nukritęs mūrininkas tapo neįgalus ir nedarbingas, negali savarankiškai judėti, yra paralyžiuotas ir jam būtina nuolatinė slauga.
Už darbo saugos pažeidimus buvo nuteista įmonės direktorė, o statybų bendrovė bankrutavo.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe žalą patyręs asmuo gali kreiptis į darbdavį, o ne į tiesiogiai žalą padariusį asmenį – darbuotoją. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuostata įmonės bankroto atveju nepasiekia tikslo dėl veiksmingos nukentėjusiųjų apsaugos.
Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į būtinybę apsaugoti nukentėjusiojo interesus, pažymėjo, kad tais atvejais, kai įmonė, atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam.
Paskelbtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje aiškiai pabrėžiama, kad „Darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę. <...>
Civilinė atsakomybė atsakovei taikytina kaip asmeniui, kurio neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, t. y. tiesiogiai kaltam dėl ieškovo sveikatos sužalojimo“, - konstatavo LAT.
Pasak Teismo, direktorė žalą padarė netinkamai organizuodama kasdienę bendrovės veiklą,
nevykdydama pareigos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas.
„Įstatymuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, jeigu dėl to įvyksta nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija, atsiranda kitokių sunkių padarinių“, - komentavo advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partneris Evaldas Rapolas.
Jis primena, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas įmonės vadovas arba už minėtų reikalavimų laikymąsi atsakingas jo įgaliotas asmuo.
„Tačiau pagal Civilinį kodeksą nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą atlygina darbdavys, o ne žalą padarę darbuotojai. Lietuvos aukščiausiasis teismas spalio 26 d. nutartyje išaiškino, kad ši darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė įtvirtina papildomas garantijas nukentėjusiajam, tačiau nenaikina savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio darbuotojo atsakomybės“, - kalbėjo E. Rapolas.
Dėl to, advokato nuomone, po LAT pateiktų išaiškinimų nebelieka abejonių, kad tokiu atveju, kai darbdavys – įmonė yra likviduojamas taip ir neatlyginus nukentėjusiajam padarytos žalos, neteisėtais (nusikalstamais) veiksmais žalą padaręs darbuotojas tiesiogiai atsako nukentėjusiajam.
„Šiuo atveju į sąvoką „darbuotojas“ patenka ir vadinamuose „vidiniuose santykiuose“ veikiantis įmonės vadovas. Tai reiškia, kad nuo asmeninės atsakomybės įmonės likvidavimas ar bankrotas neišgelbės nei neteisėtus veiksmus atlikusio įmonės vadovo (jeigu nebuvo paskirtas už darbų saugą atsakingas asmuo), nei už darbų saugą atsakingo darbuotojo, jeigu toks buvo paskirtas“, - apibendrino E. Rapolas.
