„Nusprendėme, kad pavadinimas nors ir skamba kiek kontroversiškai, jis puikiai apibūdina idėją. Kolegė Kristina, kuri yra kineziterapeutė, pastebėjo senyvo amžiaus žmonių priežiūros problemas dirbdama ligoninėje, todėl ir sumanėme imtis socialinio verslo“, - pasakojo A. Prašmuntaitė.
Jaunos verslininkės sako sugalvojusios, kaip galima pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, jei būtų skiriama daugiau laiko reabilitacijai ir individualiems jų poreikiams.
„Senelių darželis yra dienos priežiūros įstaiga, kur senyvo amžiaus žmonėms bus suteikiamos reabilitacijos ir laisvalaikio organizavimo paslaugos“, - sako idėjos bendraautorė.
Ji vardija, kad pirmoje dienos dalyje daugiau dėmesio planuojama skirti kineziterapijai, mankštoms, o popiet – kitoms veikloms, pavyzdžiui, dailės ar muzikos terapijoms. Tai užtikrintų žmogaus fizinį ir socialinį aktyvumą.
„Manome, kad žmonės senelius palieka senelių namuose vien dėl to, kad negali jais pasirūpinti kol dirba. Norėtume, kad tarp šeimų išliktų ryšys, tad dienos metu, kol artimieji yra darbe, seneliai gautų profesionalią priežiūrą“, - dėstė A. Prašmuntaitė.
Kol kas šis socialinis verslas yra tik pradedamas: baigtas ruošti verslo planas, kuriama viešoji įstaiga, jungiamasi prie Vilniaus miesto ir rajono bendruomenių veiklų.
„Kol kas dar neradome patalpų, nes dažnai patalpos, kurios tiktų mums, dar yra naudojamos ir pačių bendruomenių, o į mūsų įsileidimą žiūrima pakankamai nedrąsiai. Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks susirasti bendruomenę, kuri bus atvira pasiūlymams ir mes kartu galėsime sukurti naudos ir jai“, - vylėsi A. Prašmuntaitė.
Verslininkės planuoja, kad išsinuomavus patalpas sektų tolimesni žingsniai, pavyzdžiui, paraiškos reikiamoms licencijoms gauti.
„Žinoma, mes taip pat esame atviros žmonėms, kurie norėtų prie projekto prisidėti įvairiais būdais ir dabar turime kelis suplanuotus susitikimus finansavimo klausimais. Kaip jie baigsis prognozuoti sunku, bet, tikimės, kad žmonės supras naudą ir norės prisidėti“, - kalbėjo pašnekovė.
Skaičiuodamos, kiek tokia paslauga turėtų kainuoti, verslo įkūrėjos skaičiuoja, kad tai būtų keli šimtai eurų, įskaitant maitinimo, pavėžėjimo paslaugas.
„Konkreti suma paaiškėtų, kai rasime patalpas, įsikursime. Norime kokybiškos paslaugos, tad ji, manau, bus orientuota ne į kiekybę“, - apibendrino ji.
Kol šis socialinis verslas yra kuriamas, abi jo sumanytojos lygiagrečiai dirba. Jaunos verslininkės yra pirmojo Lietuvoje socialinio verslo akseleratoriaus “Socifaction” dalyvės.
