Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) birželio 6 dienos duomenimis, 2017 metais veiklą su verslo liudijimu vykdė, vykdo arba ketina vykdyti beveik 75 tūkst. gyventojų.

Variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu užsiėmė 4 248 gyventojai, statybos baigimo apdailos ir valymo darbais – 6 623, o specialiaisiais statybos darbais (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas) – dar 7 285 gyventojai.

Bendrai jie sudarė daugiau nei 18 tūkst. gyventojų arba maždaug ketvirtadalį visų verslo liudijimų turėtojų.

Nori atsisakyti

Birželio pradžioje pristatytame mokesčių pertvarkos plane rašoma, kad ketinama peržiūrėti verslo liudijimų veiklos rūšių sąrašą, atsisakyti statybos ir autoremonto darbų.

Finansų ministerijos teigimu, taip bus mažinamas šešėlis, o verslininkai bus skatinami pereiti prie mokesčių mokėjimo nuo realaus pelno.

Taip pat siūloma naikinti įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio „grindis“ (684 eurai per metus, vykdant veiklą visos Lietuvos teritorijoje) ir leisti jas nustatyti savivaldybėms.

Teigiama, kad dėl to savivaldybės turės didesnį finansinį savarankiškumą.

„Pasirinko keistą kelią“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Ieva Valeškaitė teigiamai atsiliepė apie siūlymą atsisakyti „grindų“ gyventojų pajamų mokesčiui (GPM).

„Galės savivaldybės ir nuo 1 euro nustatinėti kainą. Tai yra geras dalykas ir savivaldybės jau dabar kai kurioms veikloms tai taiko. Tačiau čia bus galima taikyti ir tiems verslo liudijimams, kurie leidžia veikla verstis visoje Lietuvos teritorijoje“, – sakė ji.

Pastaraisiais metais 1 euro verslo liudijimų kainos galiojo auklės paslaugas teikiantiems asmenims Vilniaus mieste. Paprastai tokio dydžio kainą savivaldybės nustato nepopuliarioms profesijoms, pavyzdžiui, dovanų pakavimui ar batų valymui.

I. Valeškaitė kritiškiau įvertino ketinimą statybos ir autoremonto darbus išbraukti iš verslo liudijimų sąrašo.

„Dabar norima priversti pereiti prie sudėtingesnių verslo formų, todėl labai maža tikimybė, kad taip ir įvyks. Verslo liudijimas yra pirmas kelias išeiti iš šešėlio, todėl manau, kad Vyriausybė pasirinko keistą kelią“, – komentavo LLRI analitikė.

Ieva Valeškaitė

Mokesčių našta priklausys nuo pajamų

Jei statybos ir autoremonto darbų nebeliktų verslo liudijimų sąraše, tuo užsiimantys gyventojai greičiausiai pereitų prie individualios veiklos pagal pažymą.

Šioje srityje Vyriausybė nori įvesti progresinį GPM tarifą, kuris priklausytų nuo per metus gaunamų apmokestinamų pajamų. 5 proc. iki 10 tūkst. eurų, tada nuo 5 iki 15 proc. nuo 10 iki 30 tūkst. eurų ir 15 proc. 30 tūkst. eurų viršijančioms pajamoms.

I. Valeškaitė komentavo, kad kol kas sunku įvertinti, kiek ir kam dėl to keisis sumokami mokesčiai. Iš esmės tai priklausys nuo verslo liudijimo kainos ir gaunamų pajamų.

Be to, praėjusiais metais įsigaliojo nauja dirbančiųjų su verslo liudijimais apmokestinimo tvarka, kai 4,5 tūkst. eurų viršijančios pajamos yra apmokestinamos taip pat kaip ir dirbančiųjų su individualios veiklos pažyma, t. y. 15 proc. tarifu laisvųjų profesijų ir 5 proc. – visų kitų profesijų atstovams.

DELFI taip pat primena, kad pernai 99 eurais, iki 684 eurų pabrango verslo liudijimai, suteikiantys teisę paslaugas teikti neribojant veiklos teritorijos.

Mokesčiai „Sodrai“ nesikeis

Verslo liudijimų turėtojai „Sodrai“ moka valstybinio socialinio (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Jos skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).

Standartiškai, jei verslo liudijimas galioja nuo pirmos iki paskutinės mėnesio dienos, VSD įmoka sudaro 99,94 euro (26,3 proc. nuo MMA), o PSD – 34,2 euro (9 proc. nuo MMA).

Mokesčių pertvarkos plane pabrėžiama, kad verslo liudijimus turintiems pensininkams šių įmokų ir toliau mokėti nereikės.

Trumpuose vaizdo įrašuose galite susipažinti su pagrindiniais mokesčių pertvarkos siūlymais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (352)