Jau aštuntus metus statybų prekėmis Lenkijoje prekiaujantis lietuvis niekaip negali atsistebėti: užsakymų jis ir jo komanda sulaukia tiek, kad daugiau, vargu, ar pajėgtų įvykdyti.
„Ir kas ten pas jus su statybomis vyksta, Lietuva gi neguminė“, – statybinių prekių užsakymų gausa stebisi Punske gimęs ir užaugęs Romas Dziemionas.
Savo karjerą lenkiškame statybinių prekių tinkle „Kram“ R. Dziemionas pradėjo prieš aštuonerius metus. Iš pradžių lietuvis dirbo prekybos centre Suvalkuose, tačiau, kai prekybos tinklo savininkai nusprendė atidaryti parduotuvę Seinuose, lietuviui buvo pasiūlyta persikraustyti ir vadovauti naujai parduotuvei.
Taip prieš penkerius metus iš Punsko kilęs R. Dziemionas persikėlė į arčiau Lietuvos sienos nei Suvalkai esančius Seinus.
Pirmieji metai parduotuvei Seinuose nebuvo lengvi. Nors statybų prekių lietuviai į Suvalkus pirkti važiavo jau seniai, nauja parduotuvė apie 5 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje dar neturėjo savo nuolatinio pirkėjo.
„Pirmi metai buvo sunkūs, savininkai galvojo pasitraukti“, - prisiminė pašnekovas.
Tačiau atkaklumas davė savo vaisių. R. Dziemionas teigia, kad dabar parduotuvė sulaukia tiek užsakymų iš Lietuvos, kad daugiau, vargu, ar pavyktų priimti.
Vos spėja suktis
Iš viso Seinuose įsikūrusioje parduotuvėje dirba keturi salės darbuotojai. Trys iš jų – kalba lietuviškai. Kaip portalui DELFI teigė parduotuvės vadovas, lietuviai sudaro apie 60 proc. visų pirkėjų.
Nors R. Dziemionas prisimena prastus pirmuosius metus Seinuose, dabar, praėjus penkeriems metams, vyras neatsistebi klientų iš Lietuvos aktyvumu.
„Aš neįsivaizduoju, kur tiek prekių galima į Lietuvą išvežti. Šalis nėra guminė ar tokia didelė kaip Lenkija, o vis perka, perka ir perka. Manau, kad daug jaunų žmonių išvažiavo į užsienį, o Lietuvoje kažką statosi. Tėvukams patiki statybas, o jie tik pinigus siunčia ir vėliau žada grįžti į Lietuvą“, – svarstė pašnekovas.
Seinuose gyvenantis lietuvis pasakojo, kad klientų iš Lietuvos pradėjo daugėti po euro įvedimo – ne sausį, bet kai atėjo pavasaris ir statybų metas. Šiuo metu statybinių prekių tinklas Seinuose dirba šešias dienas per savaitę, R. Dziemionas skaičiuoja, kad su turimais darbuotojais ir pajėgumais jau pasiekta riba, kiek galima aptarnauti klientų.
Vyras prisimena, kad vos atidarius parduotuvę pirmieji klientai važiuodavo iš Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, o dabar užsuka iš visos Lietuvos – net ir iš tolimosios Klaipėdos.
„Po euro įvedimo labai padaugėjo žmonių. Nebuvo taip, kad iškart po įvedimo, gal iš pradžių žmonės nebuvo pasiskaičiavę, bet artėjant sezonui (balandį, gegužę) sujudo“, – praėjusius metus prisiminė pašnekovas.
R. Dziemionas teigė, kad statybinių prekių pardavėjams žiema – poilsio metas, tačiau ši žiema parduotuvę Lenkijoje valdančiam lietuviui buvo kaip niekad įtempta.
„Kiekvieną žiemą ruošiamės pailsėti po vasaros, o šiemet poilsio nebuvo. Reikėjo daug dirbti“, – risipažino jis.
Stebisi, iš kur toks statybinių medžiagų ir prekių poreikis
Pasak lietuvio, klientų aptarnavimas parduotuvėje – nėra vienintelis darbas. Prekybos centras taip pat priima užsakymus ir norimas prekes veža į Lietuvą. Sunkvežimių pakrovimas statybinėmis medžiagomis taip pat paskutiniu metu padažnėjo. Į Vilnių šiuo metu statybinėmis medžiagomis pakrautos transporto priemonės išjuda du kartus į savaitę.
„Nežinau, kas ten Vilniuje su statybomis vyksta, bet kažkoks suaktyvėjimas. Pernai ir turėjome užsakymų, bet daug mažiau“, – teigė jis.
Pasiteiravus, kiek palyginti su lietuviškomis kainomis būtų galima sutaupyti visas statybines medžiagas perkant ne Lietuvoje, pašnekovas negalėjo tiksliai atsakyti: „Neįlįsi į žmogaus galvą, bet, manau, kad jie pasiskaičiuoja. Vieni atvažiavę sako, kad girdėjo, jog Lenkijoje pigu, o nėra taip pigu, kiti – kaip tik tvirtina, kad labai pigu. Esu girdėjęs, kad elektros prekių kainos labai panašios ar net Lietuvoje pigesnės. Bet, pavyzdžiui, esu pats matęs to paties prekės ženklo ir tokį patį kaminą, tai Lenkijoje jis 20 proc. pigesnis”.
Paklausus lietuvio nuomonės, kodėl Lietuvoje kai kurios statybinės prekės yra brangesnės nei Lenkijoje, R. Dziemionas paminėjo prekybininkų maržą: „Mes uždarbį esame sumažinę beveik minimaliai, bet kai apyvartos didesnės, gali užsidirbti“.
Lenkijoje užaugęs lietuvis prisipažino, kad kartais užsuka ir pats į Lietuvą, tiesa, dažniausiai į maisto prekių parduotuves, o ne konkurentų prekybos tinklus.
Vyras pastebi, kad maisto produktai Lietuvoje brangesni, tačiau prideda, kad ir produktai Lietuvos parduotuvėse kitokie.
„Už 50 eurų praktiškai nieko nenusiperki. Bet ir Lenkijoje nėra labai pigu, uždarbiai mūsų panašūs. Sutinku, kad čia gali šiek tiek daugiau nusipirkti, bet, manau, tiek pas mus, tiek pas jus prekių kainos neatitinka uždarbių“, – svarstė pašnekovas.
Statybinių prekių vežasi iš visur
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje statybinių prekių parduotuvių apyvarta siekė 745 mln. eurų. Nors šiuo metu nekilnojamojo turto rinka klesti ir primena prieškrizinius laikus, vis dėlto specializuotų statybinių prekių apyvarta per metus ūgtelėjo vos 0,4 proc. (2014 m. - 742 mln. eurų).
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad vykdant didžiulius statybų projektus statybinės medžiagos į Lietuvą plūsta iš skirtingų šalių.
Mums nėra svarbu iš kur. Darome apklausas, konkursus ir kviečiame kompanijas pateikti savo pasiūlymus“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, tokiuose konkursuose dalyvauja įvairių šalių prekybininkai statybinėmis medžiagomis: ir Lenkijos, ir Latvijos, ir Baltarusijos.
„Aplinkinio regiono, kur transportavimas nebūtų didesnis nei 300 km”, – kalbėjo pašnekovas.
A. Avulis taip pat pabrėžė, kad statybose ne visada laimi kaina: „Pavyzdžiui, visai neseniai pirkome šaldymo įrangą naujai statomam verslo centrui. Tai nenuostabu, kad pigiausi pasiūlymai buvo kinų produktų, bet ne visada kaina yra pagrindinis argumentas, pagal kurį priimame sprendimą ir pasirinkome Pietų Korėjos gamintojo įrangą“.
Gal buvote apsipirkti Lenkijoje? Kviečiame jus savo nuotraukomis ir įspūdžiais dalytis el.p. pilieciai@delfi.lt arba čia.
