Įstatymo iniciatoriai tikina, kad tokia tvarka turėtų padėti kovoti su neteisėtu praturtėjimu, nes užkirstų kelią turto pagrindimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo - pardavimo sutartimis. Kritikai teigia, kad papildomi reikalavimai gali kenkti investicijoms.
Už pataisas balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 14, o susilaikė 30 parlamentarų.
Prezidentė Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisas pateikė 2013-ųjų vasarį, o po svarstymo parlamentiniuose komitetuose jas nuspręsta dar labiau sugriežtinti.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu, numatyta, kad pas notarus turėtų būti tvirtinamos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo bei pardavimo sutartys, kai būtų parduodama 25 proc. ar daugiau bendrovės akcijų arba jų pardavimo kaina būtų didesnė kaip 50 tūkst. litų.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, griežtinti sandorių tvirtinimo tvarką nutarta todėl, kad Seimas nesutiko apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.
Seimas taip pat įpareigojo fizinius asmenis arba įmones, kurios tvarko apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, pas notarus tvirtinti ir išduodamus vekselius, kurių suma būtų didesnė kaip 10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų). Paskolos sutartys, kai sandoris vykdomas grynaisiais, o paskola viršija 10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų), irgi siūloma įforminti pas notarą.
Šiuo metu fiziniai asmenys tarpusavyje gali skolintis neriboto dydžio sumas ir to nereikia patvirtinti sutartimis pas notarą.
Neteisėtas praturtėjimas pradėtas laikyti nusikaltimu nuo 2010 metų, prezidentei inicijavusi Baudžiamojo kodekso pataisas. Per tą laiką yra pradėti 107 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo.