Balsavimo apylinkės nuo atokių Egėjo jūros salų iki šiaurinės sienos su ES nare Bulgarija atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks 12 valandų - iki 19 val. vietos laiku. Savo balsą referendume gali atiduoti beveik 10 mln. graikų.
Preliminarūs referendumo rezultatai, nuo kurių, ES lyderių nuomone, gali priklausyti pinigų stokojančios Graikijos pasilikimas bendrosios ES valiutos zonoje, turėtų pradėti aiškėti nuo 21 val. vakaro.
Plebiscite graikai turi atsakyti į klausimą, ar nori priimti naujausią savo skolintojų pasiūlymą vykdyti naujas griežto taupymo reformas mainais į finansinės pagalbos paketą, kurio galiojimas baigėsi prieš keturias dienas.
Referendumo balsalapiuose pateikiamas klausimas skelbia: „Ar sutarties projektas, kuris buvo pateiktas Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo per Eurogrupės susitikimą 2015 m. birželio 25 dieną, susidedantis iš dviejų dalių, sudarančių vieningą pasiūlymą, turi būti priimtas? Pirmoji dalis vadinasi „Reformos dabartinės programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“, o antroji – „Preliminari skolų tvarumo analizė“.
Plebiscito dalyviai gali pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų variantų: „Nepritariu/Ne“ ir „Pritariu/Taip“.
Prieš referendumą rengtos apklausos rodė, kad abiejų stovyklų - ir „Ne“, ir „Taip“ - galimybės laimėti yra apylygės.
„Aš balsuosiu „Ne“, kadangi manau, jog tai geriau šaliai“, - sakė 80 metų Michelis, kuris balsuoti atėjo į balsavimo apylinkę, įrengtą Atėnų centrinėje Skufos gatvėje stovinčioje mokykloje.
„Jeigu balsuosime „Ne“, jie mus rimčiau vertins“, - sakė jis ir pridūrė, kad jis „balsuoja ne dėl savęs, bet dėl savo vaikaičių“ ir jų ateities.
Tuo tarpu 61 metų Theodora, į pensiją išėjusi žurnalistė, sakė, kad ji balsuos „Taip“, kadangi „tai yra „Taip“ Europos Sąjungai“.
Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras, radikalios kairės politikas, kuris prie vyriausybės vairo stojo prieš šešis mėnesius, su šiuo plebiscitu susiejo savo politinę karjerą.
Referendumą jis netikėtai paskelbė prieš savaitę, siekdamas įveikti aklavietę, į kurią pateko penkis mėnesius trunkančios derybos su tarptautiniais kreditoriais.
A. Tsipro teigimu, „Ne“ stovyklos pergalė galėtų tapti akstinu, kuris paskatintų restruktūrizuoti Graikijos milžinišką skolą ir padėtų pastangoms sušvelninti su jos grąžinimu siejamas itin griežtas sąlygas.
Prekybos centrai ištuštėję
Tačiau daugelis tų, kurie iš pradžių jį rėmė, perėjo į „Taip“ stovyklą, įsiklausę į ES lyderių, tarp jų – Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio, perspėjimus, kad dėl pasakyto „Ne“ Graikija gali būti išmesta iš euro zonos, kuriai dabar priklauso 19 valstybių.
Penktadienį Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų, oficialiai paskelbė Graikiją nemokia, praėjus vos kelioms dienoms, kai ji tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįvykdžiusia su skola susijusių savo įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis šeštadienį paskelbtame interviu apkaltino Atėnams skolas teikusias organizacijas terorizmu – graikų referendumo dėl paramos teikimo sąlygų išvakarėse.
„Tai, ką jie daro su Graikija turi vardą – tai terorizmas, – ispanų laikraščiui „El Mundo“ pasakė tiesmukas J.Varufakis. – Ko šiandien nori Briuselis ir „troika“ (skolintojų trejetas) – laimėti „Taip“ (referendume), kad galėtų pažeminti graikus“.
„Kodėl jie verčia mus uždaryti bankus? Sukelti baimę. O baimės platinimas yra terorizmas“, – sakė jis, turėdamas omenyje TVF, Europos centrinį banką (ESB) ir Europos Sąjungą.
Jis pažymėjo, kad nėra jokio teisinio mechanizmo, kuriuo būtų galima priversti Graikiją išeiti iš pinigų sąjungos, kuri turėjo būti „negrąžinama“.
Vis dėlto graikai šią savaitę buvo sunerimę – kai Graikija uždarė šalies bankus, 60-čia eurų apribojo sumą, kurią galima išsigryninti per dieną, ir ėmėsi kontroliuoti kapitalą iki liepos 6 dienos.
Bankų likvidumas, kaip manoma, visiškai išseks vos per vieną ar dvi dienas, jeigu ECB skubiai neskirs pinigų.
Prekybos centrų lentynos dienomis prieš referendumą buvo iššluotos.
„Dauguma žmonių dabar perka maistą, nes baiminasi blogiausia“, – sakė 51 metų graikė Andreas Koutras, dirbanti finansų srityje sostinėje.
Motinos, pagyvenę vyrai ir universiteto studentai iš parduotuvių ėjo stumdami smarkiai prikrautus vežimėlius ar nešdami sunkius krepšius su maisto produktais, pirmiausia – tokiomis pirmo būtinumo prekėmis kaip cukrus, miltai ir makaronai.
Nepaisydamas gatvėse jaučiamos baimės A. Tsipras penktadienį kategoriškai ragino balsuoti „Ne“ ir 25 tūkst. žmonių miniai pasakė: „Sekmadienį mes nusprendžiame ne tik pasilikti Europoje – mes nusprendžiame gyventi oriai Europoje, nusprendžiame dirbti ir klestėti Europoje“.
Taupymas ar pasitraukimas?
„Atvykau vien tam, kad balsuočiau“, – sakė Kostas Kokinas (Kostas Kokkinos), gyvenantis netoliese esančioje ir ES priklausančioje Kipro saloje. Šis 60-metis, kurį Atėnų oro uoste pasitiko giminaičiai, sakė, kad balsuoja „Taip“ ir kad po dienos ar dviejų išvyksta atgal.
Septintą dešimtį metų baigiantis profesorius Tanasis Hadzilakas (Thanasis Hadzilacos), dirbantis Kipro atvirajame universitete, paankstino savo vasaros atostogas Graikijoje, kad Atėnuose galėtų atiduoti savo balsą. „Galvoju, kad balsuosiu „Ne“, – sakė jis, tačiau pridūrė: „Nemanau, kad kuris nors rezultatas, šiaip ar taip, reikš didelį skirtumą“.
Finansų analitikai taip pat sako abejojantys, kad „Taip“ arba „Ne“ smarkiai ką nors pakeistų. Daugelis sako, jog tikisi, kad derybos bus atnaujintos bet kuriuo atveju, nors „Ne“ galėtų priartinti pasitraukimą iš euro zonos.
Tuo tarpu kai kurie iškilūs pasaulio ekonomistai pareiškė, kad plebiscite ištartas „Ne“ būtų geriausias – arba bent jau mažiausiai blogas – pasirinkimas šaliai, kuriai atsivertų skausmingas išėjimo iš euro zonos kelias, bet kuri tada įgytų šansą grįžti prie ekonominio stabilumo per nuvertėjusią nacionalinę valiutą.
Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas, JAV Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius, šią savaitę rašė, kad per Graikijos referendumą dėl finansinės pagalbos programos sąlygų tiek balsavimas „Taip“, tiek „Ne“ yra susijęs su „didžiule rizika“.
Tačiau „balsavimas „Ne“ bent jau atvertų galimybę, kad „Graikija ... gali perimti savo likimą į savas rankas“ ir kurti ateitį, kuri „galbūt nebūtų tokia klestinti kaip anksčiau, bet teiktų daug daugiau vilčių negu dabartinė protu nesuvokiama kankynė“, sakė jis.
J.Stiglitzui pritarė kitas Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, rašantis dienraščiui „The New York Times“.
Pasak jo, „Ne“ stovyklos pergalė galbūt nulemtų Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, „trumpuoju laikotarpiu sukeltų milžinišką sumaištį; vis dėlto pačiai Graikijai tai pasiūlytų ir realaus atsigavimo galimybę.“
Rinkėjų judėjimui palengvinti vyriausybė paskelbė, kad Atėnų miesto transportu sekmadienį galima važiuoti nemokamai, įvedė 50 procentų nuolaidą už važiavimą traukiniais teisėjams, dirbantiems rinkimų komisijose. Į Atėnus vedančiose autostradose, taip pat daugelyje kitų šalies kelių referendumo dieną panaikintas mokestis už važiavimą, kad gyventojai galėtų lengviau pasiekti rinkimų apylinkes. Graikijos aviacijos bendrovė "Aegean" pasiūlė teismo darbuotojams specialų 50 eurų tarifą bilietams šalies teritorijoje. Be to, diasporos graikams, gyvenantiems Briuselyje ir Londone, bendrovė įvedė papildomus skrydžius, siūlydama ekonominės klasės bilietus ten ir atgal už 199 eurus (iš Briuselio) ir 148 svarus sterlingų (iš Londono).
Graikija pati nuspręs savo „likimą“, sako premjeras
Graikijos premjeras Alexis Tsipras sekmadienį sakė, kad skolų prislėgta jo šalis yra pasiryžusi pati nuspręsti savo „likimą“ euro zonoje, piliečiams balsuojant paskubomis jo sušauktame referendume.
„Niekas negali ignoruoti liaudies, imančios savo likimą į savo rankas, pasiryžimo žinios“, – sakė jis, atidavęs savo balsą Atėnuose.
Balsą lemtingame plebiscite gali atiduoti beveik 10 mln. graikų.
A. Tsipras sako, kad piliečių tartas „Ne“ sustiprintų vyriausybės pozicijas derantis su tarptautiniais skolintojais.
Tuo tarpu ES lyderiai tikina, jog „Taip“ stovyklos pergalė parodytų, kad Graikija norinti likti euro zonoje.
Italijos premjeras sako, kad Europa turi atnaujinti derybas po Graikijos referendumo
Kad ir kokia būtų sunkiai prognozuojamo Graikijos referendumo dėl finansinės pagalbos sąlygų baigtis, europiečiai turi „vėl imti kalbėtis vienas su kitu“, sekmadienį interviu laikraščiui „Il Messaggero“ pareiškė Italijos premjeras Matteo Renzi.
„Kai matome pensininką verkiantį prie banko, - sakė jis, turėdamas omenyje širdį veriančią 77 metų Giorgo Chacifotiadžio, kuris bergždžiai mėgino atsiimti žmonos pensiją Salonikuose, nuotrauką, padarytą penktadienį, - suprantate, kad šalis tokia svarbi pasauliui ir jos kultūrai kaip Graikijai negali prieiti tokio galo.“
Italijos vyriausybės vadovas pridūrė, jog kai tik balsavimas plebiscite sekmadienį vakare pasibaigs, „mes turime vėl imti kalbėtis vienas su kitu, - niekas to geriau nežino už (Vokietijos kanclerę) Angela Merkel.“
Graikai turi išsakyti savo nuomonę dėl euro zonos „ultimatumo“, sako Varoufakis
Graikijos finansų ministras sekmadienį pareiškė, kad šalyje šiandien vykstantis referendumas suteikia graikams galimybę nuspręsti dėl griežto taupymo „ultimatumo“, kurį jiems pateikė kitos 19 šalių valstybės.
Yianis Varoufakis sakė, kad euro zonos „didžiulės nesėkmės“ paskatino reikalauti dar griežtesnių taupymo priemonių, o todėl graikai turi patys išsakyti apie jas savo nuomonę.
Jis pridūrė, kad sekmadienio balsavimas „suteikia Europai viltį, kad bendroji valiuta ir demokratija gali koegzistuoti.“
Y. Varoufakis šias pastabas išsakė po to, kai kartu su savo 90 metų tėvu Giorgos pabalsavo pietiniame Atėnų Faliro priemiestyje.
Tai yra pirmas referendumas Graikijoje nuo 1974 metų, kai graikai nubalsavo už monarchijos panaikinimą.
Kas nutiks graikams pasakius „Ne“
Kaip atrodo referendumo klausimas? Balsavimo biuletenyje būsiantį klausimą sudaro 68 žodžiai, jame paminėtos keturios tarptautinės institucijos ir klausiama balsuotojų nuomonės dėl dviejų dokumentų, kurie nebuvo paviešinti iki sprendimo surengti referendumą.
Tad išverstas šis klausimas skamba taip: „Graikijos žmonės yra prašomi nuspręsti, ar jie sutinka su Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Tarptautinio valiutos fondo birželio 25 dieną Euro grupės susitikime pateiktu pasiūlymu, kurį sudaro du dokumentai: pirmasis dokumentas vadinasi „Reformos, skirtos dabartinės programos užbaigimui“, antrasis – „Preliminari skolos tvarumo analizė“.
Piliečiai, kurie atmeta institucijų pasiūlymą. Nepritarta / NE
Piliečiai, kurie sutinka su institucijų pasiūlymu. Pritarta / TAIP
Ne kiekvienam graikui šis klausimas yra lengvai suprantamas.
Kas nutiks vėliau?
Apklausų rezultatų rodomas skirtumas tarp abiejų nuomonių toks nedidelis ir įtemptas, kad vienintelis aiškus dalykas dėl referendumo – jo laikas: balsuojama bus nuo septintos ryto iki septintos vakaro, o rezultatas gali būti žinomas dar prieš vidurnaktį.
Bet kuriuo atveju vėliau seks skubotos derybos. Pateikiami galimi scenarijai yra paremti pokalbiais su pareigūnais, besirūpinančiais Graikijos krizės suvaldymu, taip pat investuotojais ir ekonomistais.
Pirmasis scenarijus: „Taip“ naujai paramai
Euro zonos pareigūnai tikriausiai greitai susirinktų tam, kad aptartų tolesnius veiksmus. Tikėtina, kad Graikija gali sulaukti 3,3 milijardo eurų išmokos – pinigų, kurie atidėti antrajam paramos paketui, tačiau dėl kurių skyrimo nustota svarstyti birželio 30-ąją.
Antrasis scenarijus: Graikija taria „Ne“
Jei graikai atsižvelgs į premjero Alexio Tsipro raginimus ir atmes siūlomas paramos sąlygas, Graikija nepaliks euro zonos iš karto. Pirmiausia šalies lauks trys ar keturios savaitės augančio spaudimo imti spausdinti savo pinigus.
Graikijos bankai gali greitai nebeįstengti vykdyti Europos Centrinio Banko (ECB) reikalavimų, kad išlaikytų Likvidumo pagalbos teikimą, o Graikijos valdžiai pritrūks grynųjų sąskaitoms ir darbuotojų atlyginimams apmokėti. Tokiu atveju tai jau būtų Graikijos sprendimas pasitraukti iš euro grupės.
Ar „Ne“ atveju Europos Centrinis Bankas nutrauktų paramą staiga?
Nebūtinai. ECB savo paramos veikiausiai nenutrauktų iš karto. Institucija nuspręstų, kaip vertinti Graikijos bankų balansą ir ar nesutikti su garantijomis, kurių skolintojai reikalauja iš Graikijos banko tam, kad palaikytų Likvidumo pagalbos teikimą.
Tuomet bankai susilauktų naujų garantijų reikalavimo ir gali jų neatitikti. ECB gali nustatyti, kad Graikijos bankai yra nemokūs, tuomet Graikija nebeturės priemonių naudoti eurus tam, kad išsilaikytų.
Graikija taip pat susiduria su daugybe finansinių kliūčių, tokių kaip sąskaitų apmokėjimas ir paskolų grąžinimas. Šios problemos gali pasiekti kritinę ribą liepos 20 dieną, kai Graikijai teks grąžinti 3,5 milijardo eurų skolą ECB.
O kaip teisinė pusė?
Graikijai grįžus prie savo valiutos, reikės paskubėti su teisinėmis procedūromis. Bet kokios sutartys, pasirašytos eurais, bus kvestionuojamos. Prireiks teisinių procedūrų, įforminančių Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ar bent sustabdančių jos narystę.
Euro zonos finansų ministrai svarsto, ar 352 Europos Sąjungos sutarties straipsnis, kalbantis apie nepaprastųjų priemonių priėmimą, gali pasiūlyti išeities tašką. Tačiau šis skyrius gali būti taikomas tik vienbalsiai ir dirbant kartu su Europos Komisija ir Europos Parlamentu.
Kas nutiktų, jei grįžtų drachma?
Bet kuri nauja valiuta tikriausiai gerokai nusileistų eurui. Analitikai teigia, kad eurą pakeitus kita valiuta graikų perkamoji galia nukristų nuo 30 iki 40 proc.
Po įvedimo valiutos vertė galėtų dar labiau smukti, nes ims augti kainos ir įsibėgės infliacija. Jei Graikijai pasiseks, po keleto mėnesių nauja valiuta pasieks pusiausvyrą, ją palaikyti tikriausiai padėtų santaupos ir iš turizmo gaunamos lėšos.
Tačiau taip pat tikėtina, kad Graikijos ekonomikos laukia nevaldomas krytis žemyn, o tuomet graikams vis vien prireiks tarptautinės paramos.
