„Čia susipažinsime su šokolado istorija, o kas gražiai manęs klausys, paskui pažaisime kompiuteriu, bet tik tie, kas manęs klausys, o kas neklausys – atskirai pastovės“, - ekskursiją „Rūtos“ šokolado muziejuje pradeda gidė, ketvirtokus atvesdama į pirmąją salę.
Tokį pažadą išgirdę moksleiviai suklūsta ir pasiruošia klausyti: žmonės kakavmedžio vaisius vartojo jau nuo 20-o amžiaus prieš Kristų, tačiau pirmasis šokoladas buvo geriamas, įsidėmi kur ir kada buvo pagaminta pirmoji šokolado plytelė ir kodėl šokoladas vadintas dievų valgiu.
„Ar jūs jau esate girdėję tokį žodį kaip pusiaujas? Jei kas esate girdėję, paaiškinkite man, kas tai yra“, - ketvirtokų prašo gidė, kuri sulaukia įvairių apibrėžimų, ir tuomet papasakoja, kur auga kakavmedžiai ir kokios yra jų rūšys.
Tačiau nors senovės šokolado istorija įvairi ir įdomi, vaikams parodomas ir trumpas filmukas, kaip Meksikoje gaminamas šokolado gėrimas ir mėgstamos vietos gyventojų šokoladinės putos.
Vėliau vaikai supažindinami su Kristupo Kolumbo atradimais ir šokolado pupelių kelione į Europą, pirmaisiais jo vartojimo būdais ir šokolado pupelių verte jų augintojams Pietų Amerikoje, kur kakavos pupelės naudotos kaip pinigai: viena pupelė mainyta į pomidorą, trys – į avokadą ir t.t. 100 kakavos pupelių tuomet kainavo vergas.
„Ar jūs žinote, kas yra vergas?“, - gidė klausia ketvirtokų ir jie chorų atsako „Taip“.
„O jis gauna atlyginimą ar ne?“, - toliau klausinėja gidė, kai ketvirtokai choru šaukia „Ne“.
Jaunieji lankytojai ilgai vienoje vietoje nenustygsta, todėl gidė jų vis klausinėja apie pavojus, kurie laukė kakavos pupelių vandenyne pakeliui į Europą, kaip vadinosi jūrų plėšikai ir kodėl iš pradžių jie nesuprato, kas yra kakavos pupelės ir jas tarsi šlamštą išpylė per bortą – piratams jos priminė ožkų išmatas.
Europoje kakavos pupelės iš pradžių neprigijo – jos buvo vartojamos su pipirais. Tik vienuoliams sugalvojus į kakavą maišyti cukraus kakava išpopuliarėjo ir turtingieji ėmė ją masiškai gerti. Tačiau įdomu tai, kad vyrams buvo gaminami rožiniai puodeliai, o moterims – melsvi.
„Atrodo šiek tiek keista, ar ne? O į bažnyčią kartais einate? Kokios spalvos Marijos rūbai?“, - ketvirtokų vėl klausia gidė, kai visi vaikai choru atsako „mėlyni“. Tuomet vadovė primena, kad ir vyskupų bei kardinolų aprangoje dominuoja rausva spalva.
Tuomet vaikams parodoma, kaip atrodė puodeliai, pagaminti specialiai ponams su ūsais, kad šie, gerdami šokoladą neišsiteptų, vadovė paaiškina, jog jei nebūtų papildomos porcelianinės detalės, ponų ūsai būtų tapę šokoladiniais.
Po to vaikai supažindinami su šokolado istorija Lietuvoje ir fabrikais, veikusiais XX a., bei saldainių rūšimis, kurios buvo populiarios jų senelių ir tėvų vaikystėje.
Galiausiai vaikai gauna pažaisti bendrą žaidimą milžinišku kompiuteriu: pasiskirstę poromis jie greitai renka virtualius šokoladinius saldainius į krepšelius ir laimi daugiausiai saldainių surinkusi vaikų pora. Tuomet jiems parodomas dar vienas trumpas filmas apie šiuolaikinę šokolado gamybą, o padėkoję už ekskursiją vaikai nustemba, kaip greitai prabėgo valanda.
