„Snoro“ griūtis abejingų Lietuvoje nepaliko: vieni savo kailiu išbandė, kaip veikia indėlių draudimo sistema, kitiems tai tapo rimtu pasitikėjimo savo banku ar kita finansų institucija testu. Teko spręsti – palikti pinigus ten, kur jie ir buvo kaupiami, ar vis dėlto pasiimti juos ir bent jau kurį laiką laikyti arčiau savęs, kol viskas nurims.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Paaiškėjus, kad „Snoras“ turi rimtų problemų, praėjusių metų lapkričio mėnesio pabaigoje gyventojų indėlių Lietuvos finansų institucijose liko 230 mln. litų mažiau negu lapkričio pradžioje, rodo Lietuvos banko skelbiama statistika. Tai žmonių, nusprendusių dalį ar visas bankuose laikytas santaupas nors laikinai parsinešti namo, pinigai. Nors ir suprasdami, kad ir šis būdas nėra saugus (viena vertus, reikia saugotis vagių, kita vertus, už namuose laikomus pinigus nemokamos jokios palūkanos), šie žmonės yra nelinkę rizikuoti, tačiau, kaip rodo ir nesena panaši kaimynų Latvijoje patirtis, praėjus keleriems metams, šitie pinigai veikiausiai ir vėl sugrįš į bankus ar kitas pinigų institucijas.

Iš tiesų, ką daryti su savo pinigais? Kaip apsaugoti juos nuo vagių, nuvertėjimo ar, kaip parodė „Snoro“ įvykiai, banko griūties? Nors vieno universalaus patarimo nėra, tačiau yra keletas taisyklių, kurias visada vertėtų prisiminti.

Pirma taisyklė: kad ir kur – banke ar po čiužiniu – dėtum pinigus, visada atsiranda kokia nors rizika. Vis dėlto, atsiradus indėlių draudimui, indėlių sąskaitose laikyti pinigus žmonės šiandien gali ramiau negu, pavyzdžiui, prieš dešimt ar daugiau metų, kai tokio draudimo nebuvo. Jei bankas, kuriame laikome indėlius, „suserga“ ir nebegali tęsti savo veiklos, kliūtys pasiimti savo indėlį yra tik laikinos.

Antra taisyklė: saugumas kainuoja, arba nieko nemokamai nebūna. Net jeigu pinigai užrakinami seife – dažniausiai reikia sumokėti už saugojimo paslaugas arba pirkti gerą seifą patiems, tačiau seife palūkanos, deja, neauga. Kita vertus, indėlių palūkanos dažniausiai būna mažesnės negu, pavyzdžiui, obligacijų palūkanos, nes draudimas bankui kainuoja. Už padėtus indėlius bankai moka 0,45 proc., kredito unijos – 0,2 proc. metų įmokas į indėlių draudimo fondą. Už obligacijas įmokų į indėlių draudimo fondą niekas nemoka, jos nėra apdraustos.

Beje, apie indėlių draudimą mokslininkai ir šiandien vis diskutuoja: ne tik apie jo naudą (kitaip labai sunku būtų žmones neramiais laikais įtikinti atnešti savo santaupas į bankus, o kas dar svarbiau – nepulti jų pasiimti vos pasklidus gandams), bet ir apie žalą – indėlio grąžinimo garantija „užmigdo“ budrumą ir skatina rinktis, kur laikyti santaupas, atsižvelgiant tik į palūkanų dydį, nesirūpinant tuo, kam gi tie pinigai patikimi. Taip nustoja veikti natūralios atrankos dėsnis: klientai renkasi didžiausias palūkanas žadančias, bet nebūtinai geriausiai dirbančias (riziką vertinančias ir valdančias) institucijas.

Julija Varanauskienė
Julija Varanauskienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Trečia taisyklė: pasitikėjimas turi būti pagrįstas – kitaip tariant, pasitikėk, bet prieš tai įsitikink, patikrink, kam patiki savo pinigus. Indėlių draudimas turėtų būti tik atsarginis variantas, beje, ar turime teisę į draudimo kompensaciją, irgi reikėtų įsitikinti ir pasitikrinti – savo kailiu, deja, dabar tenka mokytis tiems, kas turėjo banko „Snoras“ indėlių draudimo sertifikatus.

Ketvirta – auksinė taisyklė – derinio „labai saugiai ir labai pelningai“ nebūna. Jei atrodo, kad būna, tai dažniausiai taip tik atrodo post factum, kai pelnas pagaliau jau saugiai guli kišenėje ar sąskaitoje. Tie, kurie rizikavo, bet ne tik negavo pelno, o dar ir patyrė nuostolių, garsiai nesigiria...

Stebint Lietuvos gyventojų finansinę elgseną, matyti, kad palūkanos, renkantis, kaip ir kur laikyti pinigus, pastaruosius porą metų buvo vienas iš svarbiausių veiksnių. Vieni rinkosi tas institucijas, kurios mokėjo didesnes palūkanas, kiti – ilgesnio laikotarpio terminuotuosius indėlius (jei indėlio terminas pusės metų, tačiau po pusmečio jis vėl pratęsiamas dar pusei metų, palūkanų per metus gautume mažiau, negu iš karto padėję indėlį dvylikai mėnesių). Treti rinkosi kitas taupymo priemones (investicijas į obligacijas, investicinius fondus), užuot laikę pinigus indėlių sąskaitose ir gavę „niekines“ palūkanas. Tačiau lapkričio mėnesį „Snoro“ klientus užgriuvę rūpesčiai ne vieną privertė peržiūrėti savo prioritetus, kas svarbiau: pelningumas ar vis dėlto saugumas ir tikrumas, kad savo pinigus galima pasiekti bet kuriuo momentu.

Deja, anksčiau ar vėliau neramumai nurimsta ir užsimiršta. Tuomet nuo vieno kraštutinumo (pats saugau visus savo pinigus) dažniausiai vėl metamasi prie kito (kad santaupos uždirbtų kuo daugiau pelno), pamirštant apie su didesniu uždarbiu susijusią riziką.

Iš „Snoro“ atvejo galima išmokti arba pasikartoti keturias svarbiausias pinigų tvarkymo pamokas.

Pirmoji: šiek tiek grynųjų pinigų visada turėti. Tai galėtų būti pinigų suma, kurios užtektų pragyventi iki kito atlyginimo (pavyzdžiui, jei darbo užmokestį gauname du kartus per mėnesį – grynųjų pinigų turėtų būti tiek, kad užtektų pragyventi dvi savaites). Tai nedidelė suma, todėl ir „prarastų“ palūkanų nebus daug.

Antroji: išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis ir kam patikime pinigus – ar galioja indėlių draudimas, ką galima gauti (arba prarasti) blogiausiu atveju, jei santaupas dedame ne į įprastas terminuotųjų indėlių sąskaitas.

Trečioji: santaupos juodai dienai (o juoda diena – ne banko griūtis, bet asmeninės aplinkybės: nedarbas, liga, nelaimingas atsitikimas, netikėtos išlaidos) yra neskirtos iš jų prasigyventi. Didelio pelno čia vaikytis nereikėtų, geriau pasitenkinti esamomis palūkanomis ir susitaikyti su tuo, kad saugumas kainuoja.

Ketvirtoji: jei indėlių palūkanos netenkina, visada reikia atminti, kad už didesnio pelno galimybės visada slepiasi ir nuostolio tikimybė. Atsargieji mažiau uždirba sėkmės atveju, tačiau mažiau ir praranda ištikus nesėkmei.. Jei ryžtamės rizikuoti ir investuoti siekdami didesnio pelno, tai tik tomis santaupomis, kurios viršija sumą, numatytą juodai dienai, t. y., tokią, kurios, esame tikri, neprireiks bent artimiausius trejus, penkerius, o jei investicija rizikingesnė – ir visus dešimt metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima Latvija“ sužeistiems per Zolitudės tragediją išmokės įspūdingą sumą (13)

„Maxima Latvija“ ir draugija „Zolitude 21.11“ pasiekė susitarimą, pagal kurį sužeistiems...

D.Kuprys neatsisako planų teismui skųsti atleidimą iš NŽT vadovų (9)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

Alkoholio akcizai: pajamos auga, pardavimai – ne (38)

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigauna ir...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (74)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Kauno rajono gyventojams sugrąžintos mokesčių permokos

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) pranešė pervedusi visą gyventojų pajamų...

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (2)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (167)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (11)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (17)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (43)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (289)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (19)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (110)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (82)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...