Kaip apsaugoti savo telefoną nuo pasiklausymo, o elektroninį paštą nuo duomenų vagių? Atrodo, pasiklausymo ir šnipinėjimo įrangos paieška yra filmuose dažniau pasitaikanti praktika, tačiau ir Lietuvoje įmonės bei valstybinės įstaigos šiomis paslaugomis naudojasi. Informacinių technologijų specialistai sutiko papasakoti ne tik kaip ieškoma šnipinėjimo įrangos, bet ir kokių priemonių imamasi, norint apsisaugoti nuo piktavalių.
© Reuters/Scanpix

„Be abejonės, mūsų potencialiais klientais yra ir valstybinės įstaigos, pavyzdžiui, teismai, verslo įmonės, fiziniai asmenys ir kitos organizacijos, kurios turi konfidencialių pokalbių, jau nekalbu apie partijas ir jų būstines, kurios nori būti maksimaliai apsaugotos nuo informacijos nutekėjimo“, - vardija patalpų patikros paslaugas teikiančios bendrovės „Deftools“ vadovas Rimvydas Snudaitis.

Tiesa, įmonė tokias paslaugas teikia nedažnai: per ketverius metus sulaukė apie 10 prašymų patikrinti patalpas su specialia įranga. Tikrinama viskas: įrenginiai, baldai, sienos, lubos.

„Per patikrinimus esame radę pasiklausymo įrenginių verslo įmonėse, tačiau ar vėliau dėl jų buvo kreiptasi į policiją, nežinau, dėl tolimesnių veiksmų sprendžia patalpų savininkas, - pasakojo R. Snudaitis. - Aišku, informacijos nutekėjimo šaltinių yra daug ir pirmiausiai reikia paminėti mobiliuosius telefonus, kurių gali būti klausomasi. Paprastai Lietuvoje informacija ir yra renkama per mobiliuosius telefonus, yra žinoma, kad tai daro valstybinės institucijos, kurios atlieka įvairius ikiteisminius tyrimus.“

Pasak jo, savo privatumu rūpinasi ne tik politikai ir verslas, bet ir fiziniai asmenys, pavyzdžiui, prasidėjus skyrybų procesui.

„Buvo prašymas patikrinti butą, nes vienas iš besiskiriančių sutuoktinių pastebėjo požymių, jog gali būti neteisėtai klausomasi. Tiesa, tos paslaugos vėliau buvo atsisakyta“, - prisimena R. Snudaitis.

DELFI skelbė, kad teismą pasiekė bylą, kurioje buvo duomenų, kaip pavydus vilnietis persekiojo buvusią žmoną: slapta įranga rasta ir po lova, ir po mašina.

Kaip šnipinėjama?

Patalpas tikrinantys specialistai pasakoja, jog į patalpas „blakės“ yra kaišomos vis rečiau, nors kartais toks sprendimas – pigesnis, nei sekti mobilųjį telefoną. Tiesa, išmanieji telefonai yra pakankamai „atviri“ duomenų rinkimui dėl įvairių ryšio priemonių: mobilaus interneto, belaidžių technologijų „Bluetooth“, GPS, WiFi ir kitų.

„Techninių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo šnipinėjimo, asmens duomenų vagysčių yra vis daugiau, vis įvairesnių. Vis dėlto, vartotojo duomenų saugumas priklauso ne vien nuo priemonių gausos ar pažangumo. Svarbiausia - paties vartotojo elgesys, atidumas ir atsargumas. Priemonių ir būdų apsisaugoti yra, tačiau jais reikia naudotis“, - teigia informacinių technologijų bendrovės „Baltic Data Center” Informacijos saugumo vadovas Aleksandras Spiridenkovas.

Anot jo, patikimiausias būdas saugoti itin slaptą informaciją - ja nesidalinti elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui elektroniniu paštu, socialiniais tinklais, interneto pokalbių programomis. Tiesa, specialistai primena, jog viena saugesnių interneto pokalbių programų yra Estijoje sukurtas „Skype“.

„Naudodamiesi elektroniniais įrenginiais, neleiskite niekam kitam jais naudotis, nepalikite įrenginių be priežiūros. Telefoną, kompiuterį, planšetę turėtumėte rakinti, o slaptažodžius saugoti, juos periodiškai keisti. Skirtingoms sistemoms, įrenginiams naudokite skirtingus slaptažodžius. Gavę įtartiną elektroninį laišką, nuorodą arba SMS, MMS žinutę – jų neatidarinėkite. Taip pat nereikėtų spausti ar suvedinėti savo duomenų įtartinose interneto svetainėse“, - pataria A. Spiridenkovas.

Saugant duomenis nuo praradimo, patariama pasidaryti jų kopijas bei laikyti atskirai.

„Kompiuterio saugumą užtikrinti padeda laiku atnaujinamos, legalios antivirusinės programos. Tai yra vienas patikimiausių būdų neleisti piktavaliams lengvai pasisavinti jūsų informacijos. Laiku atnaujinkite ir kitą programinę įrangą – programinės įrangos gamintojai rūpinasi aktualiais saugumo sprendimais, juos diegia į naujausias savo gaminių versijas. Verslo įmonėms ar organizacijoms, rekomenduojame tinklą saugoti ir interneto saugumo įrenginiais“, - pasakoja jis.

Būdai, kaip rinkti duomenis mobiliaisiais telefonais yra pakankamai žinomi, todėl į kai kurias institucijas ar šalių atstovybes neleidžiama jų įsinešti. Visgi norint papildomai apsaugoti mobilųjį įrenginį nuo sekimo ar šnipinėjimo, siūloma naudoti duomenis šifruojančias programas.

„Norint apsaugoti mobilų telefoną nuo šnipinėjimo, galioja bendros elektroninių duomenų saugos taisyklės, tačiau galima išskirti ir keletą papildomų: naudokite specialias balso šifravimo programas. Jei telefonas nėra naujas, o įtariate galimą šnipinėjimą, pilnai išvalykite jo atmintį. Viena pagrindinių taisyklių, norint apsaugoti savo duomenis yra ta, jog negalima pasitikėti niekuo, kas yra kitame „ragelio“ gale“, - mano A. Spiridenkovas.

Specialistai vardija, jog yra ne vienas požymis, kuris gali sukelti įtarimų, jog slapti jūsų duomenys – pagrobti. Pirmiausiai, tai be pagrindo išaugusios išlaidos, sąskaitos už neužsisakytas paslaugas, kalbant apie mobiliąsias technologijas – ūžesiai ir traškesiai ragelyje, girdimas aidas, nepagrįsti duomenų tiekimo pertrūkiai.

Papildoma prevencija – darbas „saugesnėje aplinkoje“

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimantas Vaicekauskas mano, kad užtikrinti absoliutų saugumą – neįmanoma, bet pasistengti papildomai visuomet galima.

„Saugumas visada yra sietinas su pasitikėjimu. Pavyzdžiui, jeigu nepasitikima sutuoktiniu, tuomet gali būti imamasi šnipinėti telefoną jam nežinant, tačiau, kitu atveju, net ir naujai įsigytas „švarus“ telefonas gali turėti „slaptas duris“, kurios nežinia kokiu tikslu buvo sumanytos. Iš tiesų, kartais žmonės mano, kad jų duomenys yra saugūs, o kiti juos laisvai paima“, - apgailestauja R. Vaicekauskas.

Visgi, profesorius primena, kad asmuo gali imtis papildomų atsargumo priemonių pasirinkdamas sudėtingesnius slaptažodžius, nustatydamas, ar saugioje aplinkoje jungsis prie saugomų duomenų.

„Apsikeitimas duomenimis saugiu ryšiu dažniausiai būna saugus, nes naudojamos technologijos teoriškai užtikrina slaptumą, bet mes nežinome, ar kita pusė, su kuria komunikuojame, laiko paslaptį, pavyzdžiui, toji paslaptis gali būti išduota teismo sprendimu. Antra vertus, mes nežinome, ar įrenginys, kuriuo mes naudojamės, yra saugus, galbūt jame yra įdiegti kompiuteriniai virusai. Žmogiškasis faktorius čia turi daug reikšmės, pavyzdžiui, ar diegiamos patikrintos programėlės. Išmaniuose telefonuose dažnai galimybių yra tiek daug, kad vartotojas negali sekti ir sužiūrėti, ar programėlių atnaujinimai nesukels grėsmės saugumui“, - primena mokslininkas.

R. Vaicekauskas atkreipia dėmesį, jog kai kalbama apie įsilaužimus į žmogaus pašto dėžutę, nemažiau svarbu, ar prie pašto jungiamasi su pakankamai „stipriu“ slaptažodžiu, t.y., ar jis yra pakankamai sunkiai atspėjamas.

„Egzistuoja priemonės, kurios sukuria saugų priėjimą prie duomenų, pavyzdžiui, kai kurių telefonų gamintojai naujuose modeliuose siūlo dalį vartotojo programų bei veiksmų perkelti į saugią aplinką ir tiktai tuo atveju jomis galima naudotis. Kitaip tariant, naudojamės telefonu kaip įprasta, bet tikimės, kad saugi aplinka atribos nuo galimai kenksmingo kitų telefone įdiegtų programų poveikio, - vardija R. Vaicekauskas. - Bet ir programas kuria žmonės, jas kurdami jie gali palikti spragų.“

Profesorius dėsto, jog spragos gali būti arba užlopomos, arba panaudotos piktam.

„Žiniasklaidoje galime aptikti pranešimų apie bandymus įdiegti „galines duris“ į produktus, kuriuos perka visi: tokiu būdu mes galime įsigyti telefoną, kuriame tyčia ar netyčia yra paliktos spragos klausimuisi, duomenų rinkimui – nuo to mes negalime būti apsaugoti“, - primena profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (560)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Eurostatas: Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį – vidutiniškas (5)

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį prilygo visos Europos...

Nedarbas Didžiojoje Britanijoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1975 m.

Nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje antrąjį šių metų ketvirtį krito nuo 4,5 proc. iki 4,4...

ECB: „Brexit“ besiruošiantys britų bankai atsilieka nuo grafiko

Į Europos Sąjungą ( ES ) po „Brexit“ planuojantys persikelti britų bankai pasiruošimo etape...

Lanksčių darbo sutarčių paradoksas: britai prašo daugiau darbo (2)

Pagal vadinamąsias lanksčiąsias sutartis dirbantys Jungtinės Karalystės gyventojai maldauja...

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (104)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (187)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (282)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (24)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (560)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (54)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (194)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...