Ši iniciatyva buvo pateikta rugpjūčio pradžioje kartu su pakoreguota mokesčių reformos vizija.
Kaip teigia LSVPA pirmininkė Zita Sorokienė, šis siūlymas su asociacija nebuvo suderintas.
„Mums yra naujiena. Prie Finansų ministerijos yra sukurta darbo grupė Smulkaus verslo apmokestinimo problemoms ir klausimams spręsti, ten nebuvo jokio pritarimo. Manome, kad tai tiesiog klaida. Ne tas laikmetis ir negalima varžyti šito verslo.
Tikiuosi, kad rasime bendrą kalbą“, - naujienų agentūrai ELTA sakė Z. Sorokienė, besitikinti, kad vasaros pabaigoje pavyks su Vyriausybe rasti kompromisinį sprendimą.
Pasak Z. Sorokienės, neteisinga vienodai traktuoti paslaugų ir prekybos verslų apyvartą, kai pastarosios veiklos sąnaudos esančios ypač didelės.
„Paimkime dabar siūlomą apyvartos ribą. Turbūt didžiausias antkainis, kokį gali prekybininkas užsidėti, - jei nori parduoti prekes ir užsidirbti, - tai gali būti 30 proc.
Tai reiškia, per metus jis gali uždirbti 6 tūkst. eurų. Vien prekybos vieta turgavietėse retai kuri būna 1 tūkst. eurų; toliau - mokesčiai, verslo liudijimo kaina. Tai kaip su tokia apyvartos riba galima uždirbti šiuos dalykus?“, - kalbėjo Z. Sorokienė.
LSVPA pirmininkė įtaria, kad smulkiuosius verslininkus mėginama priversti pasirinkti kitą verslo organizavimo formą, kuri bent daliai jų sukeltų sunkumų.
„Priverstinis stūmimas, tą jaučiame seniai, nesuprantamas motyvas. Su verslo liudijimu verslo veiklą galima būtų vykdyti tik minėtos apyvartos ribose, o toliau pereitų į kitą verslo organizavimo formą, tai reiškia, į individualią veiklą pagal pažymą, kur iš esmės skiriasi apskaita, tai sudėtingesnė veiklos forma.
Reikėtų daug kam ir buhalterius samdytis“, - sakė Z. Sorokienė.
Pasak LSVPA pirmininkės, jeigu šiais sprendimais mėginama užkardyti neteisėtą veiklą, mokesčių slėpimą, tuomet būtina suvokti, kad nė viena verslo organizavimo forma nėra apsaugota nuo nesąžiningai veikiančių asmenų.
Be to, esama pakankamai kontroliuojančių institucijų, kurios ir turėtų prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir identifikuoti nesąžiningus verslininkus.
Vyriausybė rugpjūčio 3 d. pristatė patobulintus mokesčių ir socialinės sistemos siūlymus. Kaip minėta, siūloma nuo 45 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų sumažinti apyvartos ribą, kurią peržengus nebus galima mokėti fiksuoto pajamų mokesčio, įsigyjant verslo liudijimą.
Viršijus tą ribą apmokestinimas priklausytų nuo gaunamo pelno.
Pagal naujausią planuojamų pokyčių versiją, planuojama palikti dabar galiojantį verslo liudijimų veiklos sąrašą (birželį norėta jį peržiūrėti, pavyzdžiui, atsisakant statybos, autoremonto veiklų).
Tebesiūloma naikinti metinio verslo liudijimo mokesčio „grindis“, taigi, minimalų verslo liudijimo dydį savivaldybės galėtų mažinti.
