Čia klesti prekyba kvaišalais, ginklais, perkami ir parduodami vogti mokėjimo kortelių bei prisijungimo prie bankinių sistemų duomenys. Neseniai Kauno policijai įkliuvo šiame tinkle aktyviai veikęs, iš svetimų sąskaitų pinigus vogęs jaunas kaunietis, rašo „Savaitraštis Kaunui“.
Tamsioji interneto pusė
Daugelis interneto vartotojų šventai tiki, kad beveik viską – naujienų portalus, elektronines parduotuves ar įvairios informacijos resursus – galima rasti panaršius „Google“.
Deja, tai – netiesa. Šalia įprasto ir visiems žinomo pasaulinio tinklo egzistuoja paralelinis darinys, nematomas ir neprieinamas eiliniams vartotojams. Pogrindinis tinklas, pagrįstas duomenų šifravimu ir prie jo prisijungiančių žmonių anonimiškumu, dažniausiai vadinamas „darknet“ (liet. tamsusis tinklas).
Tai yra terpė, į kurią galima patekti tik naudojant specialią programinę įrangą, paslepiančią pagrindinį interneto vartotojo identifikatorių – IP adresą.
Anonimiškumas nulemia tai, kad šioje tamsiojoje interneto pusėje negalioja jokie įstatymai, čia nevaržomai veikia įvairūs nusikaltėliai: ginklų ir narkotikų prekeiviai, kompiuterių įsilaužėliai, sukčiai ir padirbtų pinigų platintojai.
Kova su šiais nusikaltimais – naujas iššūkis viso pasaulio teisėsaugininkams, nes tirti pogrindiniame interneto tinkle vykdomus pirkimo, pardavimo sandorius, kai atsiskaitoma virtualia valiuta bitkoinais, – technologiškai sudėtinga.
Kauno apskrities kriminalinės policijos pareigūnai neseniai įrodė, kad nėra nieko neįmanoma. Jiems pavyko susekti ir sulaikyti internetinį nusikaltėlį, kuris, pasinaudodamas pogrindiniu tinklu, grobė pinigus iš nieko neįtariančių amerikiečių sąskaitų.
Įkliuvo Kauno kriminalistams
„Kriminalinės policijos pareigūnai, tiriantys nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje, išaiškino 772 neteisėtai įgytų kreditinių kortelių panaudojimo atvejus.
Visais atvejais nukentėję kreditinių kortelių savininkai – JAV piliečiai“, – šį pranešimą neseniai išplatino Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Pranešama, kad įtariant svetimų pinigų pasisavinimu buvo sulaikytas anksčiau teistas 26 metų kaunietis. Pagrindinis įrankis, jam leidęs ilgai švaistytis įspūdingomis pavogtų pinigų sumomis, buvo pogrindinis internetas.
Šio kibernetinio nusikaltėlio demaskavimu užsiėmė Kauno apskrities policijos padalinys, tiriantis virtualioje erdvėje vykdomus nusikaltimus – Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-asis skyrius.
Kauniečiai internete aktyviai veikusį nusikaltėlį susekė patys, nes dažniausiai tokios bylos išnarpliojamus gavus duomenų iš užsienio šalių teisėsaugininkų. Šie apie pinigų vagystes sužino gavę nukentėjusių žmonių ar bankų pranešimus.
Pirko juodojoje rinkoje
„Atlikdami žvalgybinius veiksmus nustatėme asmenį, jis atsiskaitydamas už įvairias prekes ir paslaugas naudojosi svetimomis banko sąskaitomis“, – leidiniui pasakojo kibernetinius nusikaltimus narpliojančio policijos padalinio vadovas Aurelijus Banys.
Nustatyta, kaip praeityje už chuliganizmą ir vagystes teistas veikėjas gavo prieigą prie JAV piliečių sąskaitų, kurias vėliau sėkmingai tuštino.
Kaunietis naudojosi pogrindiniame internete veikiančių nelegalių prekeivių paslaugomis. Atsiskaitydamas nusikaltėlių pamėgta virtualia valiuta bitkoinais, jis pirko vogtus mokėjimo kortelių duomenis, kurių reikia norint atsiskaityti interneto parduotuvėse. Tai – kortelės numeris, jos galiojimo laikas, savininko vardas bei pavardė ir kitoje pusėje esantis specialus kodas.
Šių duomenų vagystės užsienio šalyse gana dažnos.
Kliento kortelę gavusiam nesąžiningam padavėjui ar viešbučio darbuotojui tereikia telefonu nufotografuoti abi jos puses. Kortelių duomenys surenkami ir dažniausiai parduodami juodojoje rinkoje.
Tiesa, įsigyjant šiuos duomenų komplektus egzistuoja tam tikra rizika. Nėra žinoma, ar jie tebegalioja, kokia pinigų suma yra sąskaitoje. Pasak kriminalistų grupės vadovo A. Banio, perkama katė maiše.
Vogti pinigai – bilietams į Madonos koncertą
Įsigijęs iš amerikiečių pavogtus jų kreditinių duomenis, kaunietis pirko brangius dviračius, slidinėjimo įrangą.
Turtingų amerikiečių sąskaitos leido kauniečiui pajusti prabangaus gyvenimo skonį. Jis keliavo į užsienio šalis, pramogavo, apsistodavo brangiuose viešbučiuose. Už viską atsiskaitydavo internetu, suvesdamas vogtus kortelių duomenis.
Kauno kriminalistai nustatė, kad už nieko neįtariančių amerikiečių pinigus buvo perkama ne tik brangi buitinė technika, bet ir bilietai į Madonos koncertą.
Pogrindiniame internete radęs tikrą aukso gyslą, nusikaltėlis ne tik švaistė svetimus pinigus. Kauno kriminalistai išsiaiškino, kad iš kibernetinių nusikaltėlių už bitkoinus prisipirkęs vogtų kreditinių kortelių duomenų, juos ne tik pats naudodavo tuštindamas svetimas sąskaitas, bet ir pardavinėjo kitiems asmenims.
Nors policijos pareigūnai nuo išsamesnių komentarų susilaiko, turimais duomenimis, šioje byloje greitai gali atsirasti daugiau įtariamųjų.
Nustatyta, kad demaskuotas nusikaltėlis aprūpindavo ir savo draugus.
Interneto parduotuvėje išsirinkus geidžiamą daiktą, už jį būdavo apmokama svetima sąskaita. Nemažai prekių už kiek žemesnę kainą buvo parduota populiariuose skelbimų portaluose. Kriminalistai užfiksavo, kad buvo perkama brangi virtuvės įranga, pavyzdžiui, naujausio modelio kaitlentės.
Slaptas tinklas: kaip kaunietis lobo tuštindamas amerikiečių sąskaitasJas realizuodamas internetinis sukčius apsirūpindavo grynaisiais pinigais.
Gresia rimti nemalonumai
Pasak komisaro A. Banio, kol kas nėra žinoma, kiek nuo kauniečio nukentėjusių amerikiečių jau kreipėsi į savo bankus ir JAV teisėsaugą. Dar tikslinama, kokią žalą šis veikėjas padarė bankams, net 772 kartus atsiskaitymams panaudojęs svetimų kortelių duomenis.
Kauno kriminalistai ketina kreiptis į kolegas iš JAV, informuoti apie atskleistą nusikaltimą ir prašyti teisinės pagalbos. Neabejojama, kad šis tyrimas įgaus tarptautinį mąstą.
26 metų kauniečiui mūsų šalies teisėsaugininkai pareiškė kaltinimus pagal 2 Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ir neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu.
Nors už šiuos nusikaltimus Lietuvos įstatymai numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų, mažai tikėtina, kad kriminalistams įkliuvęs kaunietis pateks už grotų.
Kur kas rimtesni nemalonumai internetinio sukčiaus laukia pradėjus tyrimą JAV teisėsaugininkams.
Pinigų vogimas iš piliečių banko sąskaitų, pinigų plovimas bei sukčiavimas JAV laikomas ypač sunkiu federaliniu nusikaltimu, traktuojamas kaip kėsinimasis į šalies bankų sistemą, ekonominius valstybės pamatus.
Nesvarbu kokioje valstybėje fiziškai būnant jis įvykdytas, amerikiečiai traktuoja, kad nusikaltimo vieta yra internetas. Už tokius nusikaltimus skiriamos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės liūdnai garsėjančiuose federaliniuose kalėjimuose, kur dienas leidžia žiauriausi nusikaltėliai.
Neabejojama, kad savo tyrimą pradėję JAV teisėsaugininkai prašys Lietuvos išduoti mūsų kriminalistų demaskuotą kaunietį. Amerikiečiai šią taktiką taiko tada, kai susiduriama su mūsų šalyje gyvenančiais kibernetiniais nusikaltėliais, pasikėsinusiais į JAV bankų lėšas.
Lietuvai atsisakius išduoti savo pilietį JAV teisėsaugai, jo neišvengiamai lauks nepavydėtinas likimas. Tokius nusikaltimus narpliojantys Federalinių tyrimų biuro (FTB) pareigūnai veikia be skrupulų, kreipiasi į Interpolą ir paskelbia tarptautinę paiešką.
Belieka galvoti, kas baisiau: Lietuvos teismo skirta piniginė bauda ir lygtinė laisvės atėmimo bausmė, ar užkirsta galimybė iki gyvenimo galo išvykti už šalies ribų. Tai padarius, baimė būti sučiuptam ir išduotam JAV teisėsaugai, kur lauktų dar vienas teismo procesas bei daug metų kalėti.
Vietoje teismo Kaune – kelionė į JAV
2013 m. su FTB agentų atkaklumu teko susidurti kibernetiniais nusikaltimais, tiksliau, apie 400 tūkst. JAV dolerių vagyste kaltintam Mindaugui Virbickui. Jo byla laukė nagrinėjimo pradžios Kauno apygardos teisme.
Virbalio gyventojas turėjo būti teisiamas su bendru Mindaugu Parfionovu, bet sėsti į teisiamųjų suolą taip ir nespėjo. Bylai dar nepasiekus teismo, JAV pareigūnai paprašė jiems išduoti abu nusikaltėlius, bet iš Lietuvos institucijų sulaukė neigiamo atsakymo: aiškinta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas mūsų šalies institucijų, kaltinamieji laukia teismo, o už tą patį nusikaltimą asmuo negali būti teisiamas 2 kartus.
Susitaikę su mintimi, kad Lietuva savo piliečių neišduos, FTB agentai ėmėsi gudrybės. Jie kreipėsi į Interpolą, prašydami paskelbti teismo laukusių M.Parfionovo ir M.Virbicko paiešką. Amerikiečių planas pasiteisino – netrukus M.Virbicką sulaikė Lenkijos pareigūnų, jis įsidarbinęs sunkvežimio vairuotoju į kaimyninę šalį vyko darbo reikalais.
Netrukus lietuvis buvo išduotas JAV, kur stojo prieš šios šalies teismą. Jis bandė skųsti ekstradiciją, bet prašymas buvo atmestas.
