D. Friese ištrūko iš skurdžios vaikystės Pensilvanijos provincijoje, kai 1958 metais vos baigęs vidurinę mokyklą išėjo tarnauti į kariuomenę, rašo forbes.com. Po trijų metų vėl tapęs civiliu asmeniu, jis persikėlė į Kaliforniją („Ten merginos buvo gražesnės“, juokavo jis). Jis privalėjo rasti darbą, kišenėje turėdamas tik 125 dolerius.
Jis atsidūrė smulkios stiklo pramonės bendrovės „C. R. Laurence“, tiekusios rėžtukus ir grąžtus, sandėlyje, kur tapo šeštuoju darbuotoju.
Tuo metu jo kasmetinės pajamos siekė 240 tūkst. dolerių. Bendrovei augant, D. Friese lipo karjeros laiptais ir užsitikrindavo vis didesnę įmonės akcijų dalį. 1997 metais mirus jo partneriui, jis įsigijo 50 proc. jam nepriklausiusių akcijų.
Jis plėtėsi, supirkdamas savo konkurentus ir galiausiai pereidamas prie gamybos. Šiandien „C.R. Laurence“ gamina ir platina daugiau kaip 65 tūkst. produktų stiklo pramonei, pradedant įranga dušo kabinos durims be rėmo ir baigiant vitrinomis bei valymo priemonėmis (jis sako, kad tiekia viską, išskyrus patį stiklą).
Kai D. Friese sukako 70 metų, jis pradėjo svarstyti įmonės tęstinumo planus, kad 570 mln. dolerių apyvartos įmonė gyvuotų ir toliau. Pernai jis pradėjo dairytis pirkėjo. Iš keturių kandidatų jis pasirinko vieną didžiausių savo klientų – „Oldcastle Building Envelope“, Airijos statybinių medžiagų konglomerato CRH padalinį. Iš šio sandorio jis gavo 1,2 mlrd. dolerių ir dar 100 mln. dolerių skoliniais įsipareigojimais, be to, išsaugojo visus 1600 „C.R. Laurence“ darbuotojų.
Atskaičius mokesčius, D. Friese uždirbo 885 mln. dolerių ir išsaugojo įmonės sandėlius ir paskirstymo centrus visose Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Europoje bei Australijoje. „Forbes“ skaičiavimais, jo turto vertė gali siekti 1 mlrd. dolerių.
Norėdamas atsidėkoti, D. Friese 85 mln. dolerių išdalijo savo darbuotojams, dirbantiems įmonėje ilgiau negu vienerius metus. Mažiausia premija siekė 5 tūkst. dolerių, o kai kas gavo ir po daugiau negu 1 mln. dolerių. „Nebūčiau galėjęs viso to sukurti be šių darbuotojų. Taigi pamaniau, kad būtų sąžininga su jais pasidalyti“, - teigė D. Friese.
Nepaisant to, kad pardavė įmonę, D. Friese liko joje dirbti. Nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 6 val. ryto iki 18 val. jis visuomet būna darbe. Šešias valandas jis dirba ir šeštadieniais. Pomėgiai? D. Friese tikrąją to žodžio prasme nežino, ką tai reiškia. „Visi man sako, kad turėčiau skirti laiko kitiems įpročiams, turiu galvoje, pomėgiams, bet aš taip nedarau“, - prisipažįsta jis.
