Skubus energetikos privatizavimas turės neigiamų pasekmių

Vyriausybės desperatiškas siekis kuo skubiau privatizuoti energetikos ūkį ateityje gali turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikai ir dar labiau padidinti naštą elektros vartotojams, mano Lietuvos pramonininkai.
"Ūkio ministerija buvo įpareigota informuoti specialiai sukurtą komitetą apie savo veiksmus sprendžiant energetikos ūkio restruktūrizavimo ir privatizavimo klausimus, tačiau ji dirbo ir dirba viena, skubėdama padaryti juodą darbą", Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje antradienį sakė jos Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys.

Anot jo, Vyriausybė siekia kuo greičiau pertvarkyti ir parduoti dalį energetikos ūkio, neišsiaiškinusi, kaip rinkoje veiks ir susiklostys po restruktūrizavimo veiksiančių bendrovių santykiai.

"Jeigu, kaip numatyta, bus atskirti "Lietuvos energijos" perdavimo ir skirstomieji tinklai, ir pastarieji bus privatizuojami, vartotojai iš karto atsidurs privataus kapitalo rankose, kuris diktuos savo sąlygas ir dėl to elektros kaina gali gerokai šoktelėti", mano P. Ralys.

Anot jo, nederėjo Elektros įstatyme nustatyti turtinių, techninių, ekonominių ir funkcinių ribų, atskiriant elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus. "Ribas, atsižvelgęs į rinkos sąlygas ir tarptautinę praktiką, turi pasiūlyti privatizavimo patarėjas, nes Vyriausybė ir Seimas negali remtis vien teoriniais skaičiavimais", teigė P. Ralys.

Be to, būkštavimus, kad ateityje už elektrą gali tekti mokėti brangiau, sustiprina ir kalbos, kad Baltarusijos skola ir "Lietuvos energijos" skolos bei įsipareigojimai bus perkelti ant būsimos valstybinės elektros perdavimo tinklų bendrovės pečių.

Pasak pramonininkų, reikia nedelsiant sukurti modelį, pagal kurį elektros energiją generuojančios ir skirstančios įmonės pačios išmoktų dirbti rinkos sąlygomis.

"Valstybė neišmokys jų dirbti. Jos pačios turi tapti rinkos dalyvėmis ir išmokti konkuruoti", mano LPK viceprezidentas Vaclovas Šleinota.

Anot P. Ralio, visų pirma turėtų būti privatizuojamos elektros energiją generuojančios įmonės, o ne skirstomieji tinklai, kaip numatyta dabar.

"Vyriausybė aklai seka Vengrijos pavyzdžiu, kuri prieš keletą metų energetikos ūkio pertvarką pradėjo nuo elektros skirstomųjų tinklų pardavimo. Dabar Vengrija vėl keičia įstatymus ir bando sukurti galimybes energetikos sektoriuje susiformuoti rinkai. Nesuprantu, kodėl mes nesimokome iš kitų šalių klaidų ir nesistengiame padaryti dar šiek tiek geriau", kalbėjo jis.

Pagal bendrovės "Lietuvos energija" restruktūrizavimo ir privatizavimo planą, netrukus planuojama atskirti elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Pastaruosius numatoma parduoti iki kitų metų vidurio.

"Lietuvos energijos" privatizavimo patarėjas - Kanados investicijų banko "CIBC Wood Gundy" vadovaujamas konsorciumas Ūkio ministerijai jau pateikė išankstinį didžiausios šalies energetikos bendrovės restruktūrizavimo planą. Po to, kai Vyriausybės institucijos pritars, jis bus teikiamas svarstyti Seimui.

"Pritariame siūlymui restruktūrizuoti ir privatizuoti dalį energetikos ūkio, tačiau tas procesas turi vykti aiškiai, informuojant visuomenę apie daromus darbus ir nelaužant veiksmų nuoseklumo", sakė V. Šleinota.

Savo siūlymus LPK ketina pateikti šalies prezidentui Valdui Adamkui, Vyriausybei ir Seimui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

TVF sumažino JAV ekonomikos augimo prognozę (1)

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nusprendė sumažinti JAV ekonomikos augimo prognozę, praneša BBC.

Keičiasi Civilinio proceso kodeksas: kas jame naujo skolų išieškojimo požiūriu? (7)

Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja esminiai Civilinio proceso kodekso pakeitimai, aktualūs tiek skolų išieškojimo bendrovėms, tiek skolininkams.

JAV milžinė iškelia paslaugų centro veiklą iš Vilniaus (259)

Viena didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų American International Group, Inc. (AIG) antradienį pranešė apie sprendimą uždaryti Vilniuje įsikūrusį paslaugų centrą.

Žemos palūkanos – didžiausia rizika Vokietijos ekonomikai (3)

Žemos palūkanų normos yra didžiausia rizika pastaruoju metu stipriai atrodančiai Vokietijos ekonomikai, antradienį teigė šalies Finansinio stabilumo komitetas.

Seimo sprendimas: perkant internetu reikės pateikti popierines dokumentų kopijas? (181)

Norint internetu apsipirkti parduotuvėje arba pasiskolinti pinigų netrukus neužteks vien prisijungimo per banko sistemą. Kai kam gali prireikti ir... popierinių dokumentų kopijų, patvirtintų notaro arba seniūno.