Įvežamų pieno produktų tyrimai parodė, kad lenkiškuose pieno gaminiuose gausu kokybės ir ženklinimo pažeidimų. Pavyzdžiui, grūdėtoje varškėje atrastas didesnis nei leistinas enterobakterijų kiekis.
Tai reiškia, kad nebuvo tinkamai laikomasi higienos reikalavimų arba buvo užteršta gamybos linija.
Taip pat pasitaikė atvejų, kai pieno produktų ženklinimo etiketės klaidino vartotojus.
Pavyzdžiui, jogurtiniai gėrimai ir varškės kremai buvo kitokios sudėties, nei nurodyta ant pakuotės. Juose gausu konservantų, nors prekiauti tokiais produktais draudžiama.
„Į Lietuvą įvežamuose pieno produktuose buvo nustatyta įvairių pažeidimų. Daugiausiai neatitikimų užfiksuota lenkiškuose pieno produktuose. Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad lietuviški pieno produktai yra geresnės kokybės nei atvežti iš kitų ES valstybių. Lietuvoje visose pieno perdirbimo įmonėse įdiegtos savikontrolės sistemos. Siekiant, kad galutinis produktas patektų į rinką ne tik saugus, bet ir kokybiškas, labai griežtai kontroliuojama žaliava“, – pranešime spaudai sako VMVT direktorius Jonas Milius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad patikrintos prekės buvo išimtos iš didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių.
Pasak direktoriaus pavaduotojo Deivido Kliučinsko, lietuviški pieno produktai yra geresnės kokybės, nes visose pieno perdirbimo įmonėse yra įdiegtos griežtos savikontrolės sistemos.
Pasak VMVT pranešimo spaudai, pasitaikė atvejų, kai pieno produktų ženklinimo etiketės klaidino vartotojus. Pavyzdžiui, vienoje pakuotės pusėje nurodytas pavadinimas „Bananų geriamasis jogurtas“, o kitoje – „Bananų skonio geriamasis jogurtas“. Vartotojai klaidinami, rašant, kad jogurtas su bananais, nors produkto sudėtyje nurodyta, kad panaudota tik bananų kvapioji medžiaga.
Kitas toks atvejis nustatytas išnagrinėjus „Miško uogų geriamojo jogurto“ sudėtį. Gaminant šį produktą taip pat panaudotos tik kvapiosios medžiagos.
Kai kurių varškės produktų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodytas varškės kiekis procentais, sudedamųjų dalių sąraše neišskirtos alergiją ir netoleravimą sukeliančios medžiagos. Be to, buvo įvežta pieno produktų, nepaženklintų valstybine kalba.
Laboratorinių tyrimų metu latviško vanilės skonio grietinėlės kremo „Karums“ (gamintojas SIA „Rigas Piensaimnieks”) sudėtyje buvo nustatyta konservanto – benzoinės rūgšties, kuris nenurodytas produkto sudedamųjų dalių sąraše, o vartotojai klaidinti užrašais ant pakuočių „Be konservantų“.
Minėtus produktus uždrausta realizuoti rinkoje.
DELFI primena, kad Lenkijos pieno produktų gamintojai neseniai pranešė aktyviau žengsiantys į Lietuvos rinką.
Buvo radę žiurknuodžių
Pasak J. Miliaus, kitų Europos Sąjungos valstybių atsakingos institucijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) yra ne kartą pranešusios apie Europoje išplatintą netinkamos kokybės lenkišką maistą, pasitaikė ir produktų klastojimo atvejų.
Pavyzdžiui, techninės paskirties druska buvo parduodama kaip druska maistui, o vafliuose rasta žiurknuodžių granulių.
Čekijos Respublikos atsakingos institucijos neseniai pranešė apie lenkiško sviesto klastojimo atvejį, kuomet nustatytas per mažas riebumas ir didesnis vandens kiekis nei buvo nurodyta ženklinimo etiketėse.
Taip pat apie lenkiškame piene nustatytus antibiotikus (chloramfenikolį), svieste rastus patogeninius organizmus (listeria monocytogenes).
Vokietijos atsakingos institucijos informavo apie salmoneles lenkiškuose pieno milteliuose.
„Minėti lenkiški produktai į Lietuvos rinką nepakliuvo. Kad Lietuvos vartotojus pasiektų saugus maistas ir toliau griežtai kontroliuosime įvežamus produktus“, - pabrėžia J. Milius.
