Skandinavijos šalims didžiąja dalimi pavyko išvengti dėl Graikijos įsiskolinimo 2010 metais Europoje kilusios skolų krizės neigiamų padarinių. Nepaisant to, nemažai ekspertų mano, kad augantis Skandinavijos vartotojų įsiskolinimas kelia grėsmę stabiliam šio regiono ekonomikos vystymuisi. Tokią nuomonę interviu televizijos kanalui „Bloomberg“ išsakė Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas.

„Mano požiūriu, iškilo rimtas pavojus, kad tokių šalių kaip Danija, Švedija ir Norvegija ekonomikos ilgalaikėje perspektyvoje nesugebės susidoroti su augančia savo piliečių skolų našta. Kol kas sunku tiksliai pasakyti, tačiau skolų problemų požymiai šiose šalyse tapo pakankamai ryškūs“, - aiškino P. Krugmanas.

Apskritai egzistuoja tam tikras šalių ratas, kuriam galima priskirti ir Kanadą, kurioms pavyko išsaugoti bankų sistemos stabilumą ir išvengti blogiausių finansinės krizės pasekmių. Galima pagalvoti, kad jeigu jums pavyko įveikti finansinę krizę be kokių nors rimtų problemų, tai su jumis bus viskas gerai. Tačiau garantijų jums niekas nesuteiks. Kai kuriose šalyse dėl mažų palūkanų normų ir kylančių nekilnojamo turto kainų vartotojai sukaupė didelį kiekį skolų.

„Pažvelgus į skolų lygį ir aukštas kainas nekilnojamojo turto sektoriuje Skandinavijos regione, kyla tam tikrų abejonių: ar nepasikartos ir čia tai, ką matėme daugelyje šalių? Jei jums atsako: „Viskas gerai, čia viskas yra visiškai kitaip“, tai jau pretekstas susirūpinti“, - pažymėjo P. Krugmanas.

Iš pirmo žvilgsnio, situacija su Švedijos, Danijos ir Norvegijos skolomis neatrodo tokia kritiška. Valstybės skolos santykis su BVP Švedijoje ir Danijoje nesiekia Europos vidurkio. Norvegijoje yra naftos fondas (Valstybinis pensijų fondas), kuriame 820 milijardų dolerių (2072 milijardų litų).

Vis dėlto, atsižvelgiant į situaciją nekilnojamojo turto sektoriuje bei Skandinavijos šalių vartotojų skolos naštą, 2008 metų Nobelio ekonomikos premijos laureato vertinimai atrodo labiau įtikinami.

Danijoje nekilnojamo turto kainos piką pasiekė 2007 metais. 2008 metais prasidėjus pasaulinei finansų krizei kainos ėmė kristi. Norvegijoje nekilnojamo turto kainos per pastarąjį dešimtmetį išaugo du kartus. Pastaruoju metu kainos ėmė smukti. Švedijoje būsto kainos nuo 2002 metų išaugo daugiau nei dvigubai.

Skolos, lyginant su gyventojų pajamomis, Danijoje siekia 321 procentą. Tai pats didžiausias rodiklis pasaulyje. Viename savo interviu P. Krugmanas taip pat pažymėjo, kad „Danija – Šiaurės Europos Ispanija“, taip užsimindamas apie panašios skolos naštos keliamas grėsmes.

Švedijoje vartotojų skolų ir pajamų santykis siekia beveik 180 procentų, o Norvegijoje – 200 procentų. Tarptautinis valiutos fondas ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija jau paragino imtis aktyvesnių veiksmų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)