Skalsus kalėdinis uždarbis

 (10)
Kūčiukai, specialūs saldainių rinkiniai, eglutės, fejerverkai – po Kalėdų švenčių šios prekės masiškai išparduodamos. Tačiau ir gamintojai, ir prekybininkai vieningi: kalėdinės prekės yra pelningos. Kelias dienas trukusi kalėdinė prekyba šalies gamintojams ir prekybininkams sužėrė gausų uždarbį. Prekybos centrų duomenimis, kalėdinis krepšelis šiemet buvo turtingesnis ir įvairesnis negu pernai.
Pirkimas, pirkti
© Corbis/Scanpix
Prekybos ir laisvalaikio centro „Akropolis“ Prekybos centrų nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė skaičiuoja, kad prieššventinėmis dienomis lankytojų srautas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos ir pramogų sostinėse „Akropolis“, palyginti su įprastinėmis dienomis, išaugo beveik dvigubai. Per savaitgalį gruodžio 22–23 d. Vilniaus „Akropolį“ aplankė 147 tūkst. pirkėjų, Kauno „Akropolį“ – daugiau nei 130 tūkst. lankytojų, o Klaipėdos „Akropolį“ – beveik 110 tūkst. žmonių.

„Sekmadienį Vilniuje buvo pasiektas absoliutus pirkėjų rekordas – čia apsilankė daugiau kaip 78 tūkst. žmonių“, – džiaugėsi R.Jakubčionienė.

Vos pasibaigus kalėdinei prekybai „Akropolio“ atstovai ėmė skaičiuoti uždarbį. Tikslios apyvartos ir pelno prieaugis paaiškės po Naujųjų metų.

„Ankstesnių metų patirtis rodo, kad pardavimas prieš Kalėdas išauga keletą kartų. Geru uždarbiu galės pasigirti beveik visi prekybos centro nuomininkai“, – įsitikinusi R.Jakubčionienė.

Pirkėjai ieško išskirtinumo

Prekybininkai sutaria, kad šįmet pirkėjų krepšelis buvo gerokai turtingesnis negu pernai.

„Atrodo, pirkėjai leidžia sau pasilepinti ir perka ne pačias pigiausias prekes, vis daugiau dėmesio skiriama kokybei, prekės originalumui“, – apie pirkimo įpročius kalbėjo prekybos tinklo „Maxima“ korporatyvinės rinkodaros direktorius Giedrius Juozapavičius.

Anot jo, pirmiausia nuo lentynų buvo nušluotos naujos prekės, specialiai Kalėdoms atgabentos iš įvairių šalių. Ypač greit buvo išpirkti pirmą kartą rinkoje pasirodę žaislai: skraidantys laumžirgiai ir robotai dinozaurai. Išaugo buitinės technikos ir tekstilės gaminių pardavimas.

„Greičiausiai buvo iššluotos nukainotos kalėdinės dekoracijos“, – pabrėžė G.Juozapavičius.

Kaip ir kasmet prieš Kalėdas išaugo sūrių, jūros gėrybių, saldumynų, kulinarijos gaminių, žuvies bei silkės produktų paklausa.

„Žmonės vis daugiau dėmesio skiria sau ir mažiau – maistui gaminti“, – teigė G.Juozapavičius.

Bendrovės „C&D Style“ rinkodaros vadovė Karolina Jovaišaitė atkreipė dėmesį, kad šįmet kalėdinių dekoracijų buvo nupirkta kur kas daugiau. Populiariausios prekės – iš veltinio pasiūti kabinami žaisliukai, stikliniai angeliukai, elfai, eglutės. Gausiai perkami buvo minkšti kabinami žaislai, pavyzdžiui, meškiukai su megztiniais, kvepiančios žvakės. Paklausiausios buvo supakuotos prekės. Tinklas „C&D Style“ šalyje turi devynias parduotuves. Iš jų penkias Kaune, dvi – Vilniuje, po vieną Panevėžyje ir Klaipėdoje.

Kalėdinės prekės pasiteisino

Paklausūs šiemet buvo ir kūčiukai, kurių prikepė beveik visos šalies kepyklos. Kūčiukų platinimu prekybininkams rūpinęsi „Sanitex“ vadybininkai dienraščiui sakė, kad gyventojai daugiausia pirko pigesnius kūčiukus – tokių parduota beveik dvigubai daugiau negu brangesnių.

Kalėdos – didžiausias darbymetis ir saldainių fabrikams. Bendrovės „Rūta“ eksporto vadybininkė Odeta Kirnienė skaičiuoja, kad nuo gruodžio vidurio iki tarpušvenčio įmonė pardavė saldainių už 6,5 mln. litų, tai yra 40 proc. daugiau nei įprastai.

„Šiemet labai išplėtėme kalėdinį asortimentą, ir tai pasiteisino“, – sakė O.Kirnienė. Prieš šventes rinkai pasiūlyta 15 naujų rūšių saldainių. Ji atkreipė dėmesį, kad populiariausios yra originalios dovanos, įdomiai įpakuotos. „Rūtos“ kalėdinių saldainių rinkiniai kainuoja nuo 3 litų vaikams iki 50 litų suaugusiesiems. Pastarąją dovaną sudaro ne tik saldainių rinkinys, bet ir knyga.

Eglučių verslas

Miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis tikino, kad lietuvių tradicija per Kalėdas puošti eglutę miškams didelės žalos nepadaro.

„Miško retinimas priderinamas prie švenčių, iškertamos kitiems medžiams trukdančios eglės, jos ir patenka į prekybą“, – pasakojo A.Gaižutis.

Be to, mūsų šalyje vis labiau populiarėja eglučių auginimo verslas. Nedidelė dalis žaliaskarių importuojama iš užsienio. Originalumo ieškantys pirkėjai susidomi daniškomis eglutėmis, kurios pasižymi storais kotais, tvirtomis šakomis, nukirstos ne taip greit numeta spyglius. Tiesa, jos kainuoja apie pusantro šimto litų.

„Danijoje Kalėdų eglučių verslas sužeria tiek pat pajamų kaip ir medienos“, – A.Gaižutis pabrėžė, kad danai Kalėdų medžiais aprūpina ir švedus.

Aštuonerius metus Kalėdų eglutes auginantis Trakų verslininkas Kazimieras Šiaulys šiemet pardavė maždaug 2 tūkst. žaliaskarių.

Nors vienos eglutės kaina – tik 5 litai, verslininkas hobiu tapusios veiklos atsisakyti neketina – pernai jis 3 ha plote pasodino dar 30 tūkst. eglučių. Po trejų metų jos keliaus į prekybos centrus ir turgus.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

„Prada" deda viltis į jaunus pirkėjus (6)

Italijos aukštosios mados bendrovė „Prada“ pranešė apie pirmąją šių metų pusę 25 proc. smukusį pelną, tačiau tikisi užmegzti ryšį su jaunais pirkėjais, susiviliosiančiais lankstesnėmis kainomis ir galimybe įsigyti prekių internetu, praneša BBC.

Padidinta minimali alga kai kuriems kirto per kišenę (144)

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pripažįsta, kad nuo liepos 1-osios minimaliai algai padidėjus iki 380 eurų, kai kurie dirbantieji neteks anksčiau gautų pašalpų.

Prieš šventę – smūgis netvarkingai picerijai (24)

Pasaulio ultratriatlono metu miesto viešojo maitinimo įstaigos laukia didesnio klientų srauto nei paprastai ir tikisi gerai uždirbti, tačiau vienai iš jų ypač nepasisekė.

Pradėtas tyrimas dėl galimai diskriminuojamos įdarbinimo politikos vyrų grožio studijoje (37)

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo tyrimą kontrolierės Agnetos Lobačevskytės iniciatyva dėl vyrų grožio studijos „Men's Spot“ vadovo įdarbinimo politikos, kuri galimai diskriminuoja asmenis dėl tautybės. Lygių galimybių įstatymas numato darbdavio pareigą priimant į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgiant į asmenų tautybę. Šios pareigos nevykdymas laikomas lygių galimybių pažeidimu.

Euro zonoje išduodama daugiau paskolų (4)

Euro zonoje liepą verslui išduota daugiau paskolų, o tai rodo, kad pinigų sąjungos valstybės yra atsparios „Brexit' sukeltiems padariniams, tad mažiau reikės ir Europos centrinio banko (EC) skiriamų ekonomikos skatinimo priemonių, praneša „Market Watch“.