Tokie „neapgalvoti veiksmai“ esą lemtų ne vieną dešimtmetį kurto verslo griuvimą.
Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos atstovai teigia, jog jų asociacija vienija 40 maisto prekių ir gėrimų parduotuvėlių, kurių išlikimui grėsmę esą kelia centrinės valdžios planai sukurti ribojimus prekybai alkoholiu.
Asociacijai atstovavusi jos narė Jolanta Tumienė „Vakarų ekspresui“ sakė, jog neretas verslininkas į savo parduotuvėles investavo imdamas paskolas, o viena asociacijai priklausanti bendrovė bankams iki šiol yra įsiskolinusi pusę milijono eurų.
„Verslą kūrėme 25 metus ir bijome, jog neatsitiktų taip, kad mus, mažuosius verslininkus, suvaržys ir atims tai, ką turėjome, o klestės didieji prekybininkai. Klaipėdos valdžios prašėme pagalbos ir tikimės bendradarbiavimo.
Norime, jog jie pagelbėtų prisijungiant prie diskusijų centrinę valdžią įtikinant, kad imantis tokių priemonių reikia bent pereinamojo laikotarpio. Idealu būtų 10 metų, per kuriuos smulkusis verslas spėtų persitvarkyti ir prisitaikyti prie naujos tvarkos“, – sakė J. Tumienė.
Anot jos, mažos įmonės neturi jokių galimybių planuojamas naujoves įgyvendinti taip, kaip prekybos centrai.
„Dažniausiai parduotuvėlės įsikūrusios mažose patalpose, į kurias daug investuota. Tikrai neslepiame, jog alkoholio pardavimas sudaro dalį mūsų pajamų, tačiau žmonės, kurie ateina nusipirkti alkoholio, perka ir duonos, pieno, sausainių.
Jei nebegalėtume prekiauti alkoholiu, pirkėjai patrauktų ten, kur yra visko – į prekybos centrus, o mažiesiems neišvengiamai tektų užsidaryti, – sakė J. Tumienė. – Jokiu būdu nesame prieš kovą su alkoholio vartojimu, tačiau reikia ieškoti priemonių, kurios nebūtų skaudžios čia ir dabar“.
Teigiama, kad grėsmė kiltų ir alkoholiu neprekiaujantiems smulkiesiems verslininkams, nes, pavyzdžiui, mažas parduotuves neretai aptarnauja nedidelės kepyklėlės, kurios pradėjus klostytis anksčiau minėtam scenarijui nebeturėtų kur realizuoti savo produkcijos.
Anot J. Tumienės, minėtose 40 parduotuvių dirba apie 200 darbuotojų, į jas kasdien ateina iki 15 tūkst. žmonių.
Vicemeras Artūras Šulcas teigė, jog nors ketvirtadienį vyksiančio susitikimo su premjeru metu nėra numatyta klausimo apie prekybą alkoholiu, tačiau bus šnekama ir apie savivaldybių savarankiškumą.
„Manau, jog per tai ir būtų galima spręsti šį klausimą.
Pačioms bendruomenėms – kaimams, seniūnijoms ar net gatvėms – turėtų būti leidžiama spręsti, kaip, kokiu metu ir kur gali būti prekiaujama alkoholiu“, – sakė A. Šulcas.
Esą daugiau savarankiškumo norima ir sprendžiant vadinamųjų girdyklų problemą, kai verslas prisidengdamas kavinių pavadinimais piktybiškai prekiauja alkoholiu neatsižvelgdamas į bendruomenės interesus.
Šiuo metu Savivaldybės esą turi labai mažai svertų sprendžiant girdyklų problemą.
Sujudo ne tik Klaipėdos miesto verslininkai. Pirmadienį į Kretingos merą Juozą Mažeiką dėl Vyriausybės planų keisti dabartinę prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką irgi kreipėsi vietos verslininkai, išsakę analogiškas baimes.
„Siūlydami steigti specializuotas alkoholio parduotuves, valdžios atstovai iš esmės siekia perskirstyti mažmeninės prekybos rinką. Tokiu atveju smulkųjį ir vidutinį verslą galutinai išstumtų stambieji prekybininkai, o šalia jų kerotų nelegalių gėrimų gamintojai ir perpardavinėtojai, be to, pigesnis alkoholis būtų atvežamas iš kaimyninių šalių, Lenkijos ir Latvijos, taip valstybė negautų jokių pajamų“, – savo argumentus dėstė verslininkai, tikinantys, kad draudimas prekiauti alkoholiu mažesnėse parduotuvės eliminuotų reikšmingą jų apyvartos dalį.
Kretingos rajono verslininkai merui perdavė aštuoniolikos smulkių ir vidutinių rajono įmonių atstovų pasirašytą kreipimąsi, kuriame išdėstyti jų argumentai ir pozicija. Juos pažadėta perduoti Seimo nariams.
Vakar kelios verslininkų asociacijos išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, dėl 200 metrų nuo ugdymo įstaigų ribojimo alkoholiniais gėrimais nebegalėtų prekiauti daugiau nei ketvirtadalis šios asociacijos narių parduotuvių. Atliekant skaičiavimą vertintos buvo tik valstybinės mokyklos ir darželiai, į apribojimus neįtrauktos muzikos, dailės mokyklos ir kiti popamokinio ugdymo būreliai.
