Siurprizas: kuo virto mokesčių mažinimas

 (137)
„Sodros“ reformą priėmęs nueinantis Seimas pažadėjo, kad artimiausius 12 metų pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas mažės po 1 proc. punktą kasmet. Tačiau 2017 metais tai jokio poveikio neduos.
Algimanta Pabedinskienė
© DELFI / Domantas Pipas

Taip atsitiko dėl to, kad nedarbo socialinio draudimo tarifas padidėja 0,5 proc. punkto, iki 1,6 proc. Prognozuojama, kad kitąmet išmokų poreikis bus didesnis dėl didėsiančių nedarbo išmokų.

Dar prisideda naujas 0,5 proc. tarifas į vadinamajame socialiniame modelyje numatytą naująjį Ilgalaikio darbo išmokų fondą.

Taigi bendrasis darbdavio sumokamų įmokų tarifas išlieka nepakitęs.

„Sodros“ tarifai

Kiekvienais metais nustatomi „Sodros“ įmokų tarifai. 2016 metais pensijų socialiniam draudimui tarifas sudaro 23,3 proc., ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 3,4 proc., nedarbo socialiniam draudimui – 1,1 proc.

Visi šie tarifai sudaro bendrą 27,8 proc. tarifą.

2017 metams pensijų socialiniam draudimui numatytas 22,3 proc. (kaip ir žadėta, 1 proc. punktu mažesnis) tarifas, ligos ir motinystės socialinio draudimo tarifai išskiriami į dvi dalis (atitinkamai 1,2 ir 2,2 proc.), nedarbo socialinio draudimo tarifas padidėja 0,5 proc. punkto, iki 1,6 proc.

Bendras tarifas 2017 metais sudarys 27,3 proc. tačiau prie jo dar prisideda naujasis 0,5 proc. tarifas į Ilgalaikio darbo išmokų fondą, todėl jų suma išliks tokia pat kaip ir dabar – 27,8 proc.


Vietoje įsipareigojimo – pažadas

Naujojoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatyta, kad socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

„Pereinamuoju laikotarpiu, iki tol, kol bendrosios dalies finansavimas bus visiškai perduotas valstybės biudžetui, socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama ir Fondo biudžeto lėšomis“, – skelbiama įstatyme.

2017 metais socialinio draudimo įmokos tarifas pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinamas 1 proc., bet 2018 ir kitais metais valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos bendrajai daliai finansuoti dydžiai nustatomi tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų fiskalinės drausmės taisyklių.

Dėl šio punkto, kuris tik pažada, bet įstatymiškai neįpareigoja mažinti darbo mokesčių Seime kilo nemažai nesutarimų.

A. Kubilius: kokia čia abrakadabra?

„Vienas iš esminių dalykų, kurį jau seniai Seime svarstėme įvairiomis rezoliucijomis, buvo bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą.

Aš bandau dabar perskaityti ir šį įstatymą, ir toliau lydimuosius įstatymus ir, tiesą sakant, taip ir nesuprantu, tai jūs galite pasakyti, bus perkeliama bazinė pensija į valstybės biudžetą, ar nebus? Jeigu bus perkeliama, tai iš ko ji bus finansuojama? Kaip biudžete bus rasti tie pinigai?“ – 2015 metų pabaigoje plenariniame posėdyje Algimantos Pabedinskienės klausė Andrius Kubilius.

Į ką socialinės apsaugos ir darbo ministrė atsakė: „Aiškiai pasakyta, kad bazinė pensija yra perkeliama į valstybės biudžetą per 12 metų, kiekvienais metais po vieną procentą. Dar kartą kartoju apie tuos saugiklius. Jeigu matome, kad ekonomikos augimo nėra, tai šio įstatymo nuostata yra stabdoma. Ačiū“.

Panaši diskusija įvyko ir šių metų birželį. A. Kubilius vėl klausė, iš kur bus paimtos lėšos pensijų mokėjimui iš valstybės biudžeto.

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Domantas Pipas

„Ką tai reiškia? Kas čia taip rašo dabar? Tie, kurie neplanuoja būti valdžioje? Kokiu būdu tą bazinės pensijos perkėlimą galima realizuoti, jeigu kiekvienais metais mes skaičiuosime, ar šitais metais yra pinigų, kad finansuotume iš biudžeto, ar finansuojame toliau iš „Sodros“?

Kokia čia supinta abrakadabra? Vienais metais perkeliame bazinės pensijos mokėjimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, tai turėtume lyg ir mažinti „Sodros“ įmokas ir didinti kurias nors kitas įmokas į biudžetą, kitais metais sakome ne, mes jau nebenorime to perkelti, grąžiname viską atgal?“, – klausė konservatorių frakcijos seniūnas.

Seime dar buvo užregistruotos pataisos, kurios būtų užtikrinusios, kad „Sodros“ tarifas tikrai sumažės 12 proc.

Pavyzdžiui, įstatyme norėta įrašyti, kad „Pereinamojo laikotarpio pabaiga – 2028 metų gruodžio 31 diena“ arba „Tarifas po 2017 metų bus sumažintas iš viso 11 procentinių punktų“.

Tačiau jie į galutinę redakciją nepateko.

Prireiks valios

Dabartinę tarifo mažinimo tvarką kritikuoja ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė
Ieva Valeškaitė.

Ji priminė, kad anksčiau buvo kalbama ne apie 0,5 proc. siekiančias įmokas į išeitinių išmokų fondą, bet apie 0,3 proc. tarifą.

Paklausta, ar Vyriausybei bus lengva išpildyti pažadą 12 proc. punktų sumažinti tarifą „Sodrai“, LLRI analitikė pabrėžė, kad tam reikės politinės valios.

„Visą laiką galima rasti būdų kaip tai padaryti. Tam yra didelis spaudimas iš tarptautinių organizacijų. Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis, taigi viršija netgi išsivysčiusių pasaulio šalių lygį“, – sakė pašnekovė.

Ieva Valeškaitė
Ieva Valeškaitė
© Bendrovės nuotr.

Šiuo metu numatoma, kad kitąmet „Sodros“ pajamos bus 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos – 3,675 mlrd. eurų.

Planuojama, kad pajamos viršys išlaidas 62,6 mln. eurų. Pastarąjį kartą „Sodros“ biudžetas nebuvo deficitinis 2007 metais.

„Šiemet „Sodros“ biudžetas perteklinis, bet vis tiek nesiimama mažinti mokesčių. Kyla klausimas, ar išvis ateis tokia diena, kai jie bus mažinami“, – DELFI sakė I. Valeškaitė.

Išeitinių išmokų fondo pajamos kitąmet turėtų sudaryti 45,7 mln. eurų, planuojamos išmokos – 36,8 mln. eurų.

Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5–10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10–20 metų – dviejų, daugiau negu 20 metų – trijų atlyginimų išmokos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Vokietijos verslininkų apklausa: Lietuva – patraukli vieta investicijoms (7)

Remiantis Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) įmonių apklausa, 2017 m. Lietuva įvardijama kaip viena geriausių vietų verslui Centrinėje ir Rytų Europoje, rašoma pranešime spaudai.

„Tiffany“ pardavimai JAV netikėtai sumažėjo (1)

JAV papuošalų kūrėjos „Tiffany & Co“ ketvirtiniai pardavimai Šiaurės ir Pietų Amerikoje, didžiausioje gamintojos rinkoje, netikėtai sumažėjo, informuoja BBC.

Lietuvoje atsiras dar vienas bankas (53)

Atsižvelgdama į kredito unijos „Mano unija“ prašymą ir jos atliktus pasirengimo banko veiklai veiksmus, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba leido ją pertvarkyti į akcinę bendrovę, rašoma Lietuvos banko pranešime.

Kodėl Afrikai reikėtų atsisakyti grynųjų? (11)

Indija užsimojo pasiekti ambicingą tikslą – tapti ekonomika be grynųjų.

Panevėžio VMI atlieka tarnybinį patikrinimą dėl galimai neblaivaus darbuotojo (4)

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad pradėjo tarybinį patikrinimą dėl galimai neblaivaus darbuotojo. Darbuotojas laikinai nušalintas nuo darbo, rašoma pranešime spaudai.