Priėmus Seimo nario Roko Žilinsko įregistruotas įstatymo pataisas, bus aiškiai nustatyta, kas gali būti bendrijų susivienijimų bei sodininkų draugijų nariais, bus sudarytos palankesnės sąlygos kuo plačiau atstovauti sodininkų bendruomenės teisėms ir interesams.
Įstatymo pataisose nustatytas įpareigojimas asmeniui, įsigijusiam bendrijos mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, pateikti bendrijai visus duomenis, reikalingus įrašyti į bendrijos asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygą.
Projekte nustatytas įpareigojimas prie bendrijos susirinkimų protokolo pridėti išrašą (sąrašą) iš bendrijos asmenų registravimo knygos apie bendrijos narius, turinčius balso teisę susirinkimo dieną, pasirašytą bendrijos pirmininko ar valdybos įgalioto asmens.
Parlamentaras R. Žilinskas sako gavęs nemažai skundų iš sodininkų bendrijų, sodininkų bendrijų susivienijimų bei atskirų sodininkų mėgėjų dėl Lietuvos sodininkų draugijos, sodininkų susivienijimų ir sodininkų bendrijų veiklos.
Paaiškėjo, kad Lietuvos sodininkų draugijos nariais yra tapę nieko bendro su mėgėjų sodininkyste neturintys tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. (...) Įvykiai Lietuvos sodininkų draugijoje bei kai kuriuose sodininkų bendrijų susivienijimuose atskleidė mechanizmą, kaip yra perimamas šių organizacijų valdymas ir organizacijos", - sako R. Žilinskas.
Kalbėdamas apie nario mokesčius, jis sako, kad susivienijimai ar bendrijos turi mokėti tūkstančius ar šimtus eurų nario mokesčio draugijai ar susivienijimui (nario mokestis skaičiuojamas nuo kiekvieno bendrijos nario), tuo tarpu fizinis asmuo moka apie 5-20 eurų nario mokestį.
Bet priimant sprendimus susivienijimo ar draugijos susirinkime bet kuris narys (tiek juridinis, tiek fizinis asmuo) turi vienodas balso teises. Be to, Lietuvos sodininkų draugijoje įsigalėjo tokia praktika, kai apie rengiamus draugijos susirinkimus yra pranešama ne visiems draugijos nariams ir svarbūs sprendimai priimami be jų žinios", - sako parlamentaras.
Sodininkų bendrijos susiduria ir su teisinėmis problemomis, kai asmenys, nesantys bendrijos nariais, organizuoja bendrijos narių susirinkimus, renka valdymo organus ir juos registruoja Juridinių asmenų registre.
Įstatymu nėra reglamentuota, kas sodininkų bendrijoje atsakingas už sodininkų bendrijos asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygos tvarkymą ir saugojimą.
Daugumos sodininkų bendrijų valdymo organų nariai - bendrijos ar valdybos pirmininkai - būna šiose pareigose po kelias kadencijas iš eilės (5-10 ar daugiau) metų. Įstatymu yra įtvirtinta, kad bendrijos valdymo organo narius bendrijų narių susirinkimas renka bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Pailginus šį laikotarpį iki 5 metų, pirmininkai turėtų daugiau laiko planuoti ir įgyvendinti reikalingus bendrijai sumanymus", - mano R. Žilinskas.
Įstatymo pataisų autoriai ir iniciatoriai yra Kauno susivienijimas „Sodai", Sodininkų bendrijų asociacija „Vakarai" ir Seimo narys Rokas Žilinskas.
