Jeigu Seimas pritartų, tai būtų advokatai, bankroto administratoriai, įstaigų, įmonių, organizacijų kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai, profesinio mokymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, kurių steigėjai yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimų nariai.
Pagal projektą, taip pat siūloma, kad privalomai turtą deklaruotų gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos ar verstis farmacine veikla licencijas.
Tai numatančias Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas parengė pernai vasario mėnesį Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė. Projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė, Antanas Nesteckis, Jolita Vaickienė, Zita Žvikienė, Vytautas Saulis, Valentinas Bukauskas ir Naglis Puteikis.
"Siūlomas pakeitimas leis mokesčių administratoriui ir teisėsaugos institucijoms kovoti su korupcija galimai labiausiai jos paliestose ir visuomenei itin jautriose srityse (valstybinis, medicinos sektorius ir kt.). Minėti pakeitimai veiks kaip prevencinė priemonė korupcijos ir neteisėto praturtėjimo srityse", - sako projektą parengę Seimo nariai.
Projektu taip pat siūloma įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti privalomai deklaruojamo turto tvarką.
Siūloma nustatyti, kad nekilnojamieji daiktai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, deklaruojami pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą nekilnojamojo daikto įsigijimo kainą, vėlesniais metais - pagal nekilnojamojo turto mokestinę vertę, neatlygintinai skelbiamą Nekilnojamojo turto registre.
Kitas turimas turtas, įsigytas kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, deklaruojamas pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą daikto įsigijimo kainą, vėlesniais metais - pagal rinkos kainas, nustatytas paties gyventojo ar turto vertintojo.
"Siūlomas teisinis reguliavimas eliminuos gyventojų galimybę nuslėpti tikrąją finansinę padėtį, padės susisteminti valstybėje kaupiamus duomenis apie asmenų turimo turto kainas. Nebeliks dviprasmiškų, klaidinančių, realybės neatitinkančių deklaracijų", - sako projekto autoriai.
Pagal galiojančią Gyventojų turto deklaravimo įstatymo redakciją gyventojams nuosavybės teise priklausantį turtą ir turimas pinigines lėšas privalo deklaruoti asmenys, einantys atsakingas pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ar savivaldybių įstaigose bei įmonėse (Seimo nariai, teisėjai ir kt.), taip pat asmenys, aukojantys partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, asmenys, besikreipiantys dėl piniginės socialinės paramos skyrimo arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti gavimo, turtą turintys sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Įstatymo įsigaliojimą siūloma numatyti 2017 m. sausio 1 d.
Preliminariais Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimais, įstatymo įgyvendinimas pirmaisiais metais papildomai pareikalaus iki 1,5 mln. eurų, vėlesniais metais - iki 1,25 mln. eurų.
