Bendrovė rinkai yra pristačiusi lietaus vandens naudojimo sistemą „Rainy's“, kuris gavo metų gaminio apdovanojimą. Tačiau per keletą metų šią sistemą įsirengė apie 10 ją įsigijusių klientų.
Sistema veikia tokiu principu: talpykloje po žeme, šaltai, yra renkamas nuo stogo nutekantis lietaus vanduo, kuris gali būti naudojamas nuleisti vandeniui tualete, laistyti vejai ar plauti automobiliui – skaičiuojama, kad lietaus vanduo gali pakeisti apie pusę vandentiekiu ateinančio vandens. Lietaus vandens nesiūloma naudoti asmens higienai ir maistui, jei jis nėra papildomai filtruojamas.
Bendrovės vadovas Edvardas Kuodis svarsto, jog Lietuvoje šis gaminys nėra pakankamai populiarus, nes patogiausia jį įrengti statant namą. Įmonė gaminį pristatė Švedijoje ir, nors sistema sulaukė dėmesio, tačiau ten pardavimai kol kas taip pat neprasidėjo.
„Na, Švedijoje yra vietiniai tiekėjai, be to Švedijoje pigus vanduo, priešingai nei Lietuvoje“, - sako E. Kuodis, paklaustas, kodėl, jo manymu, gaminys nesudomino švedų.
Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio lietaus vandens talpykla su papildomomis sistemomis kainuoja apie 5 tūkst. Lt, Švedijos rinkai siūlyta kaina – 2 tūkst. EUR (7 tūkst. Lt).
Bendrovė planuoja ir daugiau gaminių, kurie būtų arčiau vartotojo: kitąmet ruošiasi gaminti lauko baldus bei didelius vazonus, kurie gali būti naudojami miesto apželdinimui.
Šiuo metu pagrindiniai bendrovės gaminiai yra dažniau naudojami verslo įmonių, tai - įvairios talpyklos, naftos, riebalų skirtuvai, nuotėkų valymo įrenginiai. Visi įmonės gaminiai - iš plastiko. Bendrovėje dirba 17 žmonių, metinė apyvarta – 4 mln. Lt, 40 proc. produkcijos – eksportuojama.
Kaip prekybininkai tapo gamybos įmone
„Pirmiausiai pradėjome prekiauti pramoniniais filtrais, o mūsų tiekėjai pardavinėjo ir naftos skirtuvus. Mus sudomino, kas per stebuklas yra naftos skirtuvas, pabandėme juos pardavinėti, mums pavyko ir veikla išsivystė. Vėliau skirtuvus pradėjome gaminti patys. Veiklos ėmėmės 1994, o pirmąjį skirtuvą pardavėme 1996 m., “Eneką” jau įsteigėme 1998 m.”, - sako E. Kuodis.
Jis prisimena, jog verslo plėtrai įtakos turėjo Lietuvoje vykusi degalinių plėtra, nes joms reikėjo įsigyti įrenginių, užtikrinančių, pavyzdžiui, kad ant asfalto prie degalinių nebūtų naftos produktų dėmių. Vėliau bendrovė gaminius ėmė eksportuoti, pirmiausia – į Rytų rinkas, o dabar – į Skandinaviją ir Aziją. Įmonė sulaukė ir apie 1 mln. Lt Europos Sąjungos paramos, administruojamos Lietuvos verslo paramos agentūros, o tai leido įsigyti naują, o ne naudotą įrangą gamybai.
„Eksporto geografija po truputį keičiasi, jeigu anksčiau būdavo Rusija, Kaliningrado sritis, Ukraina, tai šiais metais mūsų pagrindiniu klientu yra Norvegija, nemažai eksportuojame į Vokietiją, į Lenkiją norėtume daugiau, deja, mums nepavyko išvystyti ten didelių veiklos apimčių, - vardija E. Kuodis. - Baltarusija išlieka svarbi mūsų rinka, taip pat Latvija, Estija.“
Be to, bendrovė eksportuoja ir į tolimesnes šalis, pavyzdžiui, Graikiją arba Singapūrą. Pirmiausiai į užsienį keliauja naftos ir riebalų skirtuvai, įvairios talpyklos.
„Labiau tikime Skandinavijos rinka, nes mūsų mentalitetas yra panašus, o lietuviški gaminiai ten atranda savo nišą ir formuoja savo vardą. Nemažai Lietuvos įmonių dirba Skandinavijos rinkoje, - teigia vadovas. - Tiesa, nuvežti vieną puspriekabę į Oslą kainuoja brangiau nei vieną konteinerį į Singapūrą, beveik dvigubai brangiau, tad jūrų transportas į Azijos pusę tikrai leidžia produkciją eksportuoti.“
Anot jo, singapuriečiai noriai perka europietišką produkciją, kaip ir gaminius iš JAV.
