„Visos euro zonos šalys turi sugebėti klestėti savarankiškai, – kalbėjo M. Draghis Helsinkyje. – Tai reiškia, kad kiekviena ekonomika turi būti pakankamai lanksti, kad surastų ir panaudotų savo lyginamuosius privalumus, ir kartų pasinaudotų Bendrosios rinkos privalumais“.
Pasak ECB prezidento, Europos ekonomikoms būtina „efektyviai paskirstyti lėšas“ siekiant „pritraukti kapitalą ir sukurti pakankamai darbo vietų“.
„Ekonomikos turi būti pakankamai lanksčios, kad greitai reaguotų į trumpalaikius sukrėtimus, tai yra, turėtų atitinkamai pakoreguoti atlyginimus arba perskirstyti lėšas sektoriuose“, – pridūrė jis.
Atlyginimų mažinimas yra viena pagrindinių sąlygų, keliamų skiriant tarptautinę paramą euro zonos nariams, nes tai vienas ir vienintelis būdas, kaip padidinti konkurencingumą euro zonos šalims, nebegalinčioms devalvuoti savo valiutos.
M. Draghis taip pat pastebėjo, kad nors euras yra „nepakeičiamas“, valiutų sąjunga „vis dar netobula“, nes nėra nuolatinio mechanizmo, kuris leistų perkelti turtą iš turtingesnių valstybių į neturtingesnes, be to, bedarbių mobilumas per sienas yra ribotas.
Todėl euro zonoje būtini nuolatiniai mechanizmai, kurie užtikrintų, kad krizė vienoje šalyje neturės dramatiško poveikio likusioms bloko šalims.
„Struktūrinių reformų stoka kelia nuolatinio ekonominio skirtingumo tarp narių šmėklą. O kadangi šis procesas kelia grėsmę esminei Sąjungos sanglaudai, jis gali turėti galimų neigiamų padarinių visoms Ekonominės ir valiutų sąjungos narėms“, sakė M. Draghis.
