Privačiame sektoriuje poilsiautojams apgyvendinimo paslaugas teikiančios kurorto bendrijos mušasi į krūtinę – mokesčius moka sąžiningai.
Žinoma, niekas negali duoti garantijos už kaimyną. Kad vadinamasis „pagalvės“ mokestis yra labiau „sąžinės“ įvertinimas, neslepia ir Savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus specialistai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, sąžiningumas pajūryje šiais metais auga. Tačiau inspektoriai sąžiningo „pagalvės“ mokesčio neseka ir palieka jo kontrolę Savivaldybei.
Verslą nuomoti – kelios galimybės
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė sako, kad išnuomoti nekilnojamąjį turtą galima įsigijus verslo liudijimą (dar kitaip vadinamąjį patentą) arba teikti metinę pajamų deklaraciją, sumokant 15 procentų mokestį nuo gautų pajamų.
Apgyvendinimo paslaugos taip pat galėtų būti teikiamos įregistravus individualią veiklą arba įsteigus įmonę. Tokiu atveju pajamos, gautos iš vykdomos individualios apgyvendinimo paslaugų teikimo veiklos, yra apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčiu.
Verslo liudijimai taip pat yra dviejų rūšių - galima įsigyti atskirus vadinamuosius patentus gyvenamosios paskirties patalpų nuomai (kai būstas nuomojamas trumpam arba ilgam laikui) arba apgyvendinimo paslaugai (kai poilsiautojams suteikiama nakvynė ir pusryčiai).
„Palangos miesto savivaldybė patvirtino fiksuotą verslo mokestį už abiejų rūšių verslo liudijimus. Pavyzdžiui, palangiškiai, įsigiję bet kurį iš įvardintų verslo liudijimų visam birželio mėnesiui, mokėjo 58 eurus.
Tačiau tam tikroms asmenų grupėms yra numatytos įvairios lengvatos, kurias pritaikius mokestis sumažėja, -- sako E. Cibienė. – Be to, reikia atsiminti, kad verslo liudijimą galima įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui – jis išduodamas ir tam tikram dienų skaičiui (ne mažiau nei 5 dienoms). Tos dienos gali būti nebūtinai paeiliui. Tačiau fiksuotą gyventojų pajamų mokestį reikia mokėti iš anksto, įsigyjant verslo liudijimą – jis nepriklauso nuo gautų pajamų“.
Klaipėdos AVMI atstovė primena, kad su vienu verslo liudijimu galima nuomoti kelis būstus.
Į sąžinę nėra ko dairytis
Patys palangiškiai, nuomojantys vos vieną ar kelis kambarius, neslepia pykčio: „Kaip galima lyginti tuos, kurie prie pragyvenimo prisiduria, užleisdami savo būsto dalį turistams, ir tuos, kurie iš nuomos gyvena, -- piktinosi į redakciją paskambinęs šventojiškis. – Vadovaujantis dabartine tvarka, užtenka įsigyti vieną verslo liudijimą, nors nuomojami butai visoje Lietuvoje, bet lygiai tiek pat verslo liudijimui turi išleisti ir pensininkas, norintis per vasarą užsidirbti keletą eurų“.
Palangos visuomeninės apgyvendintojų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė netiki, kad kurorte yra tokių žmonių, kurie nuomotų tik dalį savo būsto.
„Jeigu verslo liudijimą įsigyti žmogui yra brangu, vadinasi, nereikia užsiimti nuoma, -- nukerta I. Švanienė. – Tokios diskusijos, ar mokestis – sąžiningas, nevertos dėmesio. Tokių mokesčių, kuriuos būtų galima dėti ant sąžinės svarstyklių Lietuvoje yra ir daugiau“.
Civilizuoto žmogaus pareiga
Tačiau „pagalvės“ mokestis, anot „Svetingo šeimininko“ vadovės, yra privalomas kiekvienam į svečius atvykstančiajam.
„Apie šį mokestį yra informuotas kiekvienas lietuvis ar pas mus į svečius besirengiantis užsienietis. Per „Airbnb“ platformą ar Booking.com svetainę kambarius užsisakantieji apie Palangoje taikomą „pagalvės“ mokestį yra informuojami iškart.
Tiesa, jį sumokėti poilsiautojai privalo būsto šeimininkui, o pastarasis grąžina Savivaldybei, -- primindama, kad mokestį patvirtino miesto Savivaldybės taryba ir sprendimas privalomas kiekvienam palangiškiui, kalba I. Švanienė. – Negaliu kalbėti už visus „Svetingo šeimininko“ organizacijos narius, bet pas mane yra tokia tvarka: poilsiautojas moka atskirai už apgyvendinimą ir papildomai sumoka „pagalvės“ mokestį. Žinau, kad kai kurie nuomotojai yra šiek tiek pakėlę nuomos įkainį tam, jog galėtų neimti papildomo mokesčio. Tačiau sumokėti šį mokestį Savivaldybei privalome visi – tikrintojai gali pažiūrėti, kiek pas mus svečiavosi žmonių ir kiek yra sumokėta mokesčių. Be to, sumokėti mokesčius – civilizuoto žmogaus pareiga. Nemanau, kad dėl keliasdešimties nusavintų eurų kažkas praturtėtų“.
Išgirdę apie papildomą mokestį, raukosi
Miesto bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ valdybos pirmininkė Adelina Sabaliauskaitė įsitikinusi, kad klientų priversti mokėti „pagalvės“ mokestį neįmanoma.
„Mano galva, šio mokesčio surinkimo ir kontrolės mechanizmo paprasčiausiai nėra. Jeigu poilsiautojas nesutinka tokio papildomo (jį paprastai imu atskirai nuo atlygio už apgyvendinimą) mokesčio mokėti, nepriversi. Kol „pagalvės“ mokestis buvo triskart mažesnis, galėjome numoti ranka ir sumokėti už poilsiautoją iš savo pelno, bet dabar to tikrai negalime daryti, - sako A. Sabaliauskaitė ir akcentuoja, kad ypač ilgai dėl šio mokesčio derasi šeimos. – Pati visada žmogui išrašau čekį, paaiškinu, kad mokestis – legalus. Tada klientai lyg nurimsta, supranta, kad jį mokėti privalu, nesvarbu, pas ką ir kur apsistosi. Juk „pagalvės“ mokesčio neišvengia ir viešbučių gyventojai“.
„Pagalvės“ mokesčiu matuojama sąžinė
Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė įsitikinusi, kad slėpti tikrąjį priimtų poilsiautojų skaičių gali tik tas, kuris nemyli Palangos.
„Sutinku, kontrolės mechanizmo, galimybių pasibelsti į palangiškio sąžinę nėra. Todėl „pagalvės“ mokestį galėčiau pervadinti „sąžinės“ mokesčiu. Juk šiais pinigais remiami visi miesto projektai. Iš „pagalvės“ mokesčio atsirado Palangos puošmena – didžiausias šalyje muzikinis fontanas, šios lėšos papildė ir vaikų žaidimų aikštelių, ir Koncertų salės, ir miesto stadiono statybas.
Būtent iš „pagalvės“ mokesčio kuriama visa Palangos kurorto infrastruktūra. Tad tas, kam rūpi mūsų miestas, Lietuvos pajūris, mokės šį mokestį ir jį rinks, -- kalba Ž. Žulkuvienė. – Ne kartą esame kalbėję, svarstę, jog reikėtų kitokios apmokestinimo sistemos, metodikos. Tačiau galutinio sprendimo neradome. Kas padėtų problemą išspręsti?
Šiuo metu „pagalvės“ mokestis Lietuvoje yra renkamas tik Palangoje ir Druskininkuose. Manau, kad atėjo laikas pagalvoti apie vieningą sistemą visoje šalyje, ne vien tik kurortuose. Kai toks mokestis atsirastų visoje Lietuvoje, nebekiltų papildomų klausimų ir dėl jo mokėjimo tvarkos – viskas būtų reglamentuota“.
Anot Rinkliavų skyriaus vadovės, šį mokestį Palangoje moka visi viešbučiai, sveikatinimo (kurios negauna finansavimo iš teritorinių ligonių kasų) ir kitos apgyvendinimo paslaugų įstaigos.
Viešbučių interesas – priešingas
Viešbučio „Amberton Green“ direktorius Tomas Vanagas įsitikinęs, kad viešbučiai ir privataus sektoriaus apgyvendintojai turėtų būti apmokestinti vienodai – privačiame sektoriuje privalo atsirasti tokia pati sistema, kokia galioja viešbučiuose.
„Mūsų sistemos neapgausi: jau kiek žmonių apsigyveno, tiek jų ir privalo susimokėti „pagalvės“ mokestį. Vasaros mėnesiais „Amberton Green“ viešbutyje kiekvieną mėnesį apsistoja apie tris tūkstančius klientų. Tačiau maždaug pusė jų – nepilnamečiai, o tai reiškia, kad „pagalvės“ mokestį sumoka apie 50 procentų mūsų gyventojų, -- aiškina T. Vanagas. – Mano supratimu, „pagalvės“ mokestį privalo mokėti kiekvienas kurorte apsistojęs žmogus, vadinasi, jį turi rinkti kiekvienas apgyvendinimo paslaugas teikiantis verslininkas.
Privataus sektoriaus atstovai – taip pat. Tačiau kaip tai sukontroliuoti, jeigu net pareigūnai neturi teisės be savininko sutikimo užeiti į privačią valdą?
Tai – Savivaldybės rūpestis. Jeigu yra veikla, vadinasi, turi būti ir jos tikrinimo, kontrolės galimybės“.
„Amberton Green“ vadovas pasidžiaugė, kad Palanga bent laikinai atsisakė įvažiavimo mokesčio. Mat, vos pradėjus apie tai kalbėti dauguma klientų skambino ir ketino atsisakyti rezervuotų kambarių.
Gal padėtų baudos?
Tai, kad „pagalvės“ mokestis neįskaičiuojamas į apgyvendinimo kainą, tvirtina ir viešbučio „Gabija“ vadovė Nastasia Žutautaitė.
„Viešbutis informaciją apie apsistojusius klientus teikia ir vietos Turizmo informacijos centrui, ir Turizmo departamentui. Tad mes neturime jokio tikslo sukčiauti, slėpti duomenų. Privataus sektoriaus kontrolei, manau, padėtų dažni tikrinimai, galbūt baudos.
Bet tuo turi užsiimti Savivaldybės atsakingi specialistai, -- sako „Gabijos“ vadovė. – Turime 56 kambarius, jie apgyvendinti maždaug 80 procentų. Tačiau neigiamų klientų komentarų dėl papildomai įvesto „pagalvės“ mokesčio dar neteko girdėti.
Manau, kad tie, kas dažnai ir daug kur keliauja, žino, jog jis taikomas daugelyje Europos šalių. Taip pat dauguma klientų supranta: šiuo mokesčiu jie remia mūsų kurortą, prisideda kuriant miesto infrastruktūrą“.
Anot N. Žutautaitės, šaltuoju metų periodu viešbutyje „Gabija“ lyderiauja lietuviai, o vasarą apsigyvena svečiai iš artimojo užsienio (Latvijos, Rusijos, Estijos, Baltarusijos) bei kiek atokesnių kraštų (Skandinavijos ar net Japonijos).
Patikrinimai prasideda
• Klaipėdos AVMI atstovė spaudai Laima Domarkienė paaiškino, kad „pagalvės“ mokesčio surinkimo Mokesčių inspekcijaa nekontroliuoja, nes jis mokamas Savivaldybei: „VMI tik stebi, ar šis mokestis yra deklaruojamas, ar tinkamai apskaičiuojamas. Tačiau, ar tokia tvarka mokesčiui surinkti yra tinkama, sprendžia jau ne VMI, čia klausimas politikams“.
• Mokestinių prievolių departamento direktorė E. Cibienė pastebėjo, kad būsto privačiame sektoriuje nuomotojai vis dar išsiskiria kaip mokesčius mokėti vengiantieji, nors šį pavasarį pastebėtas didesnis įsigyjančiųjų verslo liudijimus skaičius.
• „Sulaukėme daugiau norinčiųjų įsigyti verslo liudijimų ir deklaravusiųjų pajamas iš veiklos, susijusios su apgyvendinimo paslaugomis. Manome, kad tai susiję su praėjusiais metais vykdyta prevencine veikla. Inspektoriai ne tik stebi ir kontroliuoja tuos, kurie, įtariama, gali verstis nuoma, bet nemoka mokesčių.
Taip pat nagrinėjame duomenų bazę – ypač didelį dėmesį atkreipiame į tuos asmenis, kurie yra įregistravę daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto, -- atskleidžia Klaipėdos AVMI atstovė. – Kaip ir praėjusiais metais, gyventojus, kurie, kaip manoma, teikia apgyvendinimo paslaugas, tikrinsime. Pirmųjų mokesčių inspekcijos vizitų tokie asmenys gali sulaukti dar iki Joninių“.
• Šiemet verslo liudijimų patalpų nuomos ir apgyvendinimo paslaugoms teikti pajūryje įsigyta dešimčia procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palangos poskyryje kasdien apsilanko apie 30-40 interesantų, turinčių nekilnojamojo turto ir ketinančių jį nuomoti.
• Tarp lankytojų daugėja kitų miestų gyventojų, taip pat užsieniečių, kurie sezono metu tikisi pajamų iš būsto nuomos pajūryje ir teiraujasi, kaip tvarkingai registruoti veiklą.
• Klaipėdos AVMI primena, kad įsigijus paslaugą ar prekę visais atvejais verta reikalauti sumokėjimą patvirtinančio dokumento, o turint informacijos apie nuomojamą būstą, kai galimai nedeklaruojamos gautos pajamos, apie tai pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882 ar programėle išmaniesiems „Pranešk“.