„Tai yra mano preliminarūs, diskutuotini siūlymai“, - sakė S. Jakeliūnas po Seime pirmadienį vykusios Socialinių reikalų ir darbo komiteto konferencijos "Pensijų sistemų vystymosi tendencijos“.
Premjero patarėjas finansams dėstė, kaip Lietuvoje galėtų būti reformuojama pensijų sistema ir įvardijo galimas pertvarkos datas: nuo 2014 m. sausio stabdyti įmokas į dabartinę antrąją pakopą, iki 2014 m. birželio pabaigos parengti „detalesnius siūlymus dėl nacionalinės „Sodros“ pensijos ir privačių pensijų nuostatų suderinimo“, iki 2014 m. pabaigos priimti reikalingus įstatymų pakeitimus. Tuomet žmonės apsispręsti galėtų iki 2015 m. rugsėjo pabaigos, o nauja sistema pradėtų veikti nuo 2016-ųjų.
„Mano argumentas yra toks, kad jeigu antra pakopa yra finansuojama iš „Sodros“, kuri turi didžiulę skolą ir nuolatinius deficitus, pats finansavimas ir antroji pakopa yra nepatvari finansiškai“, - dėstė S. Jakeliūnas.
Tačiau jis patikino, kad kol jas jokių sprendimų nėra – tai tik asmeniniai S. Jakeliūno siūlymai, apie kuriuos informuotas premjeras ir dalis parlamentarų ir diskusijos vyksta.
„Aš tikiuosi, kad jie sprendimą priims, nes vyksta biudžeto svarstymas, - teigė S. Jakeliūnas. - Kuo vėliau jie bus daromi, tuo jie bus sudėtingesni.“
S. Jakeliūnas sako, jog ir premjeras sutinka su nuomone, kad valstybės dalyvavimas antroje pensijų kaupimo pakopoje turi būti mažinamas, bet turi būti išlaikomos arba sukurtos mokestinės lengvatos dėl asmeninio kaupimo.
Anot finansų specialisto, pirmiausiai turėtų būti nutarta, kad žmonėms, papildomai kaupiantiems pensijai su antros pakopos sistema, valstybės subsidija būtų taikoma ne nuo 2014 m., o galbūt nuo 2015 m. - per tą laiką būtų priimami pamatuoti sprendimai, nes ir „Sodros“ reforma yra subrendusi.
Paklaustas, ar tokios permainos iš esmės pakirstų pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema, S. Jakeliūnas dėstė, kad šiemet inicijuotos permainos – ne reforma.
„Mano asmeniniu vertinimu, tai, kas padaryta su antrąja pakopa tikrai nėra jokia reforma, tai daugiau teisinis ir politinis kompromisas, palankesnis tiek patiems pensijų fondams, tiek daugiau uždirbantiems žmonėms. Tiems, kurie uždirba nedaug ir pačiai valstybei, kalbu apie visus mokesčių mokėtojus, šiuo atveju, šitie pakeitimai yra tikrai nenaudingi ir įneša daugiau sumaišties, nes kuo mažiau žmogus uždirba, tuo jam sunkiau apsispręsti: jis negali įvertinti rizikų“, - paaiškino S. Jakeliūnas.
Specialistas sako, jog analogiškos nuomonės laikosi ir tarptautiniai ekspertai: jeigu siūlymai ir pakeitimai yra ydingi, juos reikia atšaukti, nepaisant to, kad dalis žmonių jau pasirinko vieną iš kaupimo būdų.
„Ar pakirs pasitikėjimą valstybę apskritai, aš manau, jeigu sprendimai būtų racionalūs, logiški ir pagrįsti, išaiškinti žmonėms – aš siūlau ne tik antrąją pakopą pertvarkyti, bet ir pačią „Sodrą“ pertvarkyti, tad tarptautinėse institucijose pasitikėjimas valstybe tik išaugs“, - teigė jis, pridūręs, kad iš deficitinės „Sodros“ finansuojama antra pakopa – ne alternatyva ir tai konstatavo Valstybės kontrolė.
Jis pridūrė, kad estiškas modelis turi būti vertinamas Estijos kontekste: jų valstybės skola yra mažesnė, biudžetas – beveik subalansuotas.
„Aš nesakau, kad nereikia kaupti pensijoms, galbūt jį galima organizuoti ir iš biudžeto, tačiau biudžetas turi būti bent jau subalansuotas, negalima iš deficitinio biudžeto mokėti palūkanas ir apsimesti, kad mes kažką diversifikuojame“, - sakė jis.
S.Jakeliūno trečioji pakopa turėtų išlikti, kaip ir investicinis gyvybės draudimas, kuris iš dalies yra trečios pakopos atitikmuo.
Apsispręsti turi iki lapkričio
Dabar numatyta, kad iki šių metų lapkričio gyventojai turi apsispręsti, kaip kaups pensijai. Norintys kaupti, kaip iki šiol, jokių prašymų rašyti neturi, o norintys kaupti papildomai arba grįžti į „Sodrą“ apie tai turi pranešti.
Nenorintys dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galėtų kauptis tik "Sodroje", antros pakopos pensijų fonduose sukaupta dalis ten ir liktų, o gyventojas į juos galėtų grįžti bet kada.
Pasirinkę prisidėti prie pensijos savarankiškai, nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
