"Pirminio poreikio dalykai yra šildymas bei maistas, taigi natūralu, kad drabužių pirkimas sumažės", - prognzuoja Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas. Jo teigimu, apie trečdalį pajamų šildymui išleidžiantys gyventojai šių neišleis kitoms, t.y. nebūtiniausioms prekėms.
Statistikos departamento duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas yra 60-ies arba vyresnis.
"Galime prognozuoti, kad daugiausia taupys nepasiturintys miestiečiai – t.y. pensininkai, kurie paprastai sąžiningai moka už paslaugą. Jie naujų rūbų perka ne tiek daug, tad mažiau išleis maistui", - sako docentas dr. Gediminas Černiauskas iš Mykolo Romerio universiteto (MRU) Ekonomikos katedros.
Kristina Maikštėnienė, "ISM Executive School" Akademinių programų direktorė, sako, kad laisvalaikio prekėms dažniausiai netaupoma.
"Ne Lietuvoje atlikti tyrimai, rodo, kad šildymo metu gyventojų išlaidos labai nesumažėja, pavyzdžiui, pasilinksminimų ar poilsio sąskaita", - 2007-iais atlikto tyrimo rezultatais dalijasi ekonomistė.
