Šiaušiasi prieš Lietuvos lenkų siūlymą dėl bankų ir prekybininkų

 (97)
Premjeras ir finansų ministras kritikuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų Seime siūlymą Lenkijos pavyzdžiu apmokestinti bankų turtą ir didžiųjų prekybos tinklų apyvartą. Tokį siūlymą atsargiai vertina ir kai kurie kiti politikai, o bankininkai ir prekybininkai sako, jog jis sužlugdytų verslą bei turėtų neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai.
© Corbis

A. Butkevičius: idėja - populistinė, prieštaraujanti ES teisei

Algirdas Butkevičius tokią idėją vadina populistine, iškeltą atėjant Seimo rinkimams. Be to, anot jo, apyvartos apmokestinti neleidžia Europos Sąjungos teisė, o apmokestinus bankų turtą, tai turėtų įtakos indėlių palūkanoms.

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Žinote, kas yra bankų turtas? Jį sudaro daugiausia skolinti pinigai - žmonių indėliai. Jeigu bankuose turtas bendra apimtimi būtų apmokestintas, visa tai bus perkelta ant žmonių indėlių - bus palūkanos už indėlius mažesnės arba bus minusinės. O bankų nuosavas turtas tesudaro 8-12 proc.“, - BNS šią savaitę teigė premjeras.

Pas mus buvo apyvartos mokestis (prekybos tinklų - BNS) dar iki stojimo į ES ir po to mes jį turėjome naikinti“, - pridūrė jis.

R. Šadžius: reikia diskusijų

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad kiekviena iniciatyva dėl naujų mokesčių, kurių nėra ES, turi būtų diskutuojama.

Rimantas Šadžius
Rimantas Šadžius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Turi būti labai griežtai įvertinta Europos Sąjungos teisės aktų požiūriu. Jeigu jis (siūlymas įvesti apyvartos mokestį - BNS) prieštaraus Europos Sąjungos teisei, nes, be abejo, šalis gali priimti tokį įstatymą, bet jis bus apskųstas Europos Teisingumo Teismui ir pralaimėjus bylą, gali (Lietuva - BNS) turėti finansinių nuostolių“, - BNS teigė finansų ministras.

Lietuvos lenkai norėtų didinti pensijas, daugiavaikių šeimų rėmimą

Lietuvos lenkai sako, kad apmokestinus bankų turtą ir didžiųjų prekybos tinklų apyvartą, į biudžetą surinktas lėšas būtų galima skirti pensijų ir vaiko pinigų didinimui bei daugiavaikių šeimų rėmimui.

Lenkų rinkimų akcijos narė, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narė Rita Tamašūnienė teigia, kad pataisos dar nėra registruotos, o su specialistais ir teisininkais tariamasi dėl jų galimo poveikio ir verslui, ir biudžetui.

Rita Tamašunienė ir Valdemaras Tomaševskis
Rita Tamašunienė ir Valdemaras Tomaševskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Dar žiūrime, kad tas mokestis būtų ne iš lubų, žiūrime, kokios yra prekybos tinklų apyvartos. Bus numatyti konkretūs skaičiai, nuo kokio dydžio apyvartos mokestis bus skaičiuojamas“, - BNS teigė ji.

Anot jos, naujas mokestis būtų taikomas tik didiesiems prekybos tinklams, o sekmadienį dirbančius prekybos tinklus siūloma apmokestinti papildomai.

Anot parlamentarės, įvedus bankų turto mokestį, Lietuvos bankas turėtų nustatyti saugiklius, kurie neleistų didinti paslaugų įkainių.

„Tai turėtų būti mokestis, kuris neatsidurtų ant vartotojų pečių. Reikia įdėti saugiklį, kad taip neatsitiktų“, - teigė R. Tamašūnienė.

A. Sysas nemato galimybių įgyvendinti pasiūlymo

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas bankų turto mokestį iš esmės vertina palankiai, tačiau nemato galimybių jį įgyvendinti.

„Įgyvendinti nematau galimybių. Bet pasiūlymai labai geri. Iš principo, kapitalo apmokestinimas pas mus labai mažas. Mažiausias Europos Sąjungoje - nesiekia net 5 proc. pelno mokestis tik 15 proc., bet viskas sudėliojama taip, kad to pelno beveik nelieka... Tai juokingi mokesčiai. Bet žinant mūsų politinio elito sudėtį..., jeigu negalime įvesti progresinių mokesčių, kam pasipriešinimas yra mažesnis. Čia per dideli pinigai - ką reiškia bankų turtas ir prekybininkų apyvartos...“, - teigė A. Sysas.

Algirdas Sysas
Algirdas Sysas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Parlamentaras mano, kad apmokestinus bankų turtą ir prekybos tinklų apyvartą, bankininkai ir prekybininkai padidins kainas, tačiau jis taip pat pabrėžia, kad į biudžetą būtų surenkama daugiau pajamų ir finansuojama socialinė apsauga, sveikata, mokslas.

Tuo metu bankininkai perspėja, kad bankų turto apmokestinimas paralyžiuotų jų veiklą, o prekybininkai įsitikinę, kad naujas mokestis - netiesioginis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas.

L. Vilimas: įvedus naujus mokesčius, didės kainos

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad naujų mokesčių iniciatoriai „populistiškai nusižiūrėjo“, ką sugalvojo jų kolegos Lenkijoje. Pasak jo, toks mokestis reikštų, kad didės kainos, nes mokestį verslas perkels vartotojams.

„Jau ir taip skundžiamasi, kad lietuviai važiuoja į Lenkiją ar kitas šalis apsipirkti pigesnių produktų, ta ką mes dabar darome ? Dar labiau pas save padidiname kainas. Tam, kad dar daugiau lietuvių išvažiuotų? Mes nematome galimybės Lietuvoje tai įgyvendinti“, - sako L. Vilimas.

Laurynas Vilimas
Laurynas Vilimas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis mano, kad prekybos tinklų mokestis pakenktų šalies investiciniam patrauklumui. „Labai ženkliai sumažintų Lietuvos investicinį patrauklumą prekybos mažmenai ir bankams, labai jautriems sektoriams vartotojų atžvilgiu“, - teigė jis.

K. Glaveckas: bankų turto apmokestinimas būtų naudingas biudžetui, bet ne gyventojams

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas pastebi, kad tarp Lenkijos ir Lietuvos yra didelis skirtumas - Lietuva yra euro zonoje ir jai galioja kiek kitokios taisyklės. Jis sako, kad bankų turto apmokestinimas būtų naudingas biudžetui, bet ne gyventojams.

Šiaušiasi prieš Lietuvos lenkų siūlymą dėl bankų ir prekybininkų
© DELFI / Valdas Kopūstas

Parlamentaras prognozuoja, kad iš tokio mokesčio būtų surinkta apie 10 mln. eurų: „Pas mus lietuviškų bankų yra tik 2 proc., visi Švedijos bankai gali persiregistruoti kita nuosavybės forma ir mes iš šito nieko nelaimėsime“.

Jis taip pat abejoja ir prekybos centrų apyvartos apmokestinimu: „Pas mus nėra apyvartos apmokestinimo principo“.

S. Kropas: bankų apmokestinimas atneštų žalos

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad bankų apmokestinimas atneštų žalos, kuri būtų kur kas didesnė negu Lenkijoje, kur įvedus bankų mokestį, atpigo jų akcijos, investuotojų susidomėjimas sektoriumi taip pat smuko.

„Akivaizdu, kad galimybės bankų skolinti taip pat mažėja“, - BNS sakė S.Kropas. Jis prognozavo, kad Lietuvos bankai tokiu atveju būtų mažiau konkurencingi, jie negalėtų pritraukti papildomo kapitalo.

Stasys Kropas
Stasys Kropas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Vadinasi, ekonomikos augimas stagnuos. Reitingų agentūros Lenkijoje, pavyzdžiui, pablogino šalies skolinimosi reitingą ir iš karto pabrango tarptautinis skolinimasis tiek valstybės, tiek privačių asmenų. Tai ta nauda, kurią valstybės gauna iš mokesčio, išeina pro kitus makroekonominius rodiklius“, - tvirtino S.Kropas.

Pasak jo, dabar Lietuvoje veikiančių bankų turtas siekia maždaug 23,5 mlrd. eurų.

Pajamos iš naujų mokesčių – socialiniams reikalams

Lietuvos lenkų rinkimų akcija pensijas siūlo skaičiuoti nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris pernai ketvirtą ketvirtį siekė 756,9 euro.

Taip pat siūlomas Šeimos kortelės projektas - pagal jį tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms būtų taikomos įvairios nuolaidos, dalį kurių verslui kompensuotų valstybės biudžetas.

Vaikams iki 18 metų siūloma skirti 120 eurų vaiko pinigus - tokios išmokos būtų mokamos, neatsižvelgiant į tėvų pajamas tik tada, kai šeimoje gimtų antras ir daugiau vaikų arba vaikas būtų neįgalus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Metų paslaugoje 2017” triumfavo išmaniojo tapatybės patvirtinimo įrankio kūrėjai

Vandenilio technologijos, išmanieji logistikos sprendimai ir elektroniniai tapatybės patvirtinimo įrankiai, hibridinio tipo internetas, suskystintųjų gamtinių dujų eksportas nedideliais dujovežiais, visų dantų atkūrimas per vieną dieną – tai tik dalis įvairiuose paslaugų sektoriuose veikiančių inovatyvių ir modernių sprendimų, sulaukusių verslo lyderių pripažinimo.

„Boso valanda su S. Jovaišu“: „Telia" vadovas K. Šliužas apie iššūkius ir pamokas per metus trukusį bendrovių sujungimą (1)

Šios savaitės laidos „Boso valanda su S. Jovaišu svečias „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas. Pačioje pokalbio pradžioje šis vyras save pristato kaip žmogų, kuris kaifuoja spręsdamas sudėtingus uždavinius. Nelengvų uždavinių jam teko išnarplioti per paskutinį pusmetį, kai reorganizuotos bendrovės „Teo Lt“, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ tapo viena šeima pavadinimu „Telia“.

Esminiai planai dėl alkoholio: kokie draudimai laukia jau nuo kitų metų? (394)

Kitų metų sutiktuvės bus keistos: iki vidurnakčio jaunimas šėls, iškart po jo – bus baudžiamas. Jei kas lauke iššaus šampano, po pirmųjų fejerverkų tuoj pat jį turės paslėpti.

A. Kubiliaus siūlomos naujos kovos su alkoholizmu priemonės nesužavėjo Seimo (16)

Nors Seimas ketvirtadienį nepritarė parlamentaro konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateiktam rezoliucijos projektui „Dėl naujų kovos su alkoholizmo priemonių“, jo atmesti parlamentarai nesiryžo. Už tai, kad projektą redaguotų iš įvairių frakcijų atstovų sudaryta redakcinė komisija, ketvirtadienį balsavo 67 parlamentarai, 15 parlamentarų siūlė projektą atmesti.

Įvertino „valstiečių“ pasiteisinimus dėl alkoholio ribojimo (11)

Tol, kol visuomenė galvos, kad alkoholio ribojimai yra Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos projektas, palaikymo „valstiečiai“ nesulauks, LRT RADIJUI sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.