Šešėlinėje ekonomikoje vyksta pokyčiai

"Prognozuoti šešėlinės ekonomikos apimtis, neturint išsamių duomenų, pakankamai sudėtinga. Tačiu pastebima, jog šešėlinė ekonomika labai kinta - po Rusijos krizės sumenko jos dalis eksporte, tačiau smarkiai išaugo vidaus rinkoje", - teigia Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorius Rimantas Vaicenavičius.
Prie šešėlinės ekonomikos galima priskirti ir auklių bei namų darbininkių paslaugas, prekybą rankų darbo dirbiniais ir kt.

Pasak R.Vaicenavičiaus, Finansų ministerija suinteresuota turėti šešėlinės ekonomikos duomenis pagal visus parametrus, tačiau tai daug darbo reikalaujantis ir brangiai kainuojantis uždavinys.

Pareigūno teigimu, ir kitąmet Statistikos departamentui nebus pavesta apskaičiuoti šešėlinės ekonomikos dalies visoje šalies ekonomikoje, kadangi svarbiausias departamento ateinančių metų darbas - visuotinis gyventojų surašymas.

Šešėlinė ekonomika apibrėžiama kaip veiksmai, duodantys pelną ir dėl įvairių priežasčių nedeklaruojami ir neatspindimi statistikoje. Šešėlinė ekonomika neigiamai atsiliepia finansams, darbo jėgos rinkai ir valstybės pajamų paskirstymui. Dėl jos mažiau surenkama mokesčių.

Lietuvoje ekonomikos dalis be apskaitos dokumentų sudaro maždaug 20 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikslios nelegalios ekonomikos apimties negalima įvardyti, kadangi Statistikos departamentas paskutinį tyrimą apie nacionalines sąskaitas, kuriame atsispindėjo ir šešėlinė ekonomika, atliko prieš kelerius metus. Nelegalios veiklos apimtys atsispindi analizuojant prekių apyvartą ar pinigų srautus.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Suomijoje pabėgėliai savo noru dirba už dyką (35)

Suomijos įdarbinimo agentūros inspekcija paviešino faktus, kad nemažai į šalį atvykusių prieglobsčio prašytojų dirba visai be jokio atlyginimo. Dauguma jų daro tai savo noru.

Pasaulinės pensijų sistemos deficitas iki 2050 metų viršys 400 trln. dolerių (20)

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir esant žemam pensijų fondų investicijų pajamingumui, lėšų sankaupų deficitas iki 2050 metų pasieks 427,8 trln. dolerių, arba penkis kartus daugiau už dabartinį pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Tai teigiama naujausioje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje.

Atleistas „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos filialo vadovas (19)

Penktadienį iš pareigų atleistas į teisėsaugos akiratį patekęs „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ vadovas Julius Mikšys. Tai BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

Kinijos reformų nepakanka sustabdyti skolos augimą (3)

Kinijos struktūrinės reformos sulėtins šalies skolos naštos augimo tempus, bet jų nepakaks norint skolos didėjimą sustabdyti, pareiškė reitingų agentūros „Moody's“ atstovai, perspėdami apie galimą dar vieną Kinijos skolinimosi reitingo sumažinimą, tuo atveju, jeigu šalies valdžia nesiims priemonių viešosios skolos augimui sustabdyti. Apie tai informuoja „Reuters“.

Vietoje „Marks and Spencer“ – nauji šeimininkai (55)

Čia bus „Huracán Coffee“, skelbia užrašai ant buvusios „Marks and Spencer“ parduotuvės Gedimino pr. langų.