„Senukai“ jaunimui su diplomais siūlo pradėti nuo nekvalifikuoto darbo

Universitetą su diplomu palikę jaunuoliai neretai tikisi savo karjerą pradėti nuo kvalifikuoto ir daug žadančio darbo. Tuo metu darbdaviai stebisi, kodėl jaunimas nenori nekvalifikuoto darbo – juk dažnai jis būna pirmu žingsniu į aukštesnes pareigas.

UAB „Senukų prekybos centro“ išplatintame pranešime spaudai stebimasi, kodėl jaunimas, turintis aukštąjį išsilavinimą, tačiau neturintis darbo patirties, nenori dirbti nekvalifikuoto darbo. UAB „Senukų prekybos centro“ Darbuotojų paieškos ir atrankos grupės vadovė Violeta Naujokienė DELFI patvirtino, kad jaunuolių, norinčių dirbti įmonėje daug, tačiau, jei jiems pasiūlomas darbas ne pagal turimą išsilavinimą, jie dažniausiai pabėga.

Geriau bet kokia patirtis nei jokios

„Priežastys priklauso nuo kiekvieno kandidato asmenybės: vieniems – tai ne prestižas dirbti nekvalifikuotą darbą, kiti bijo, kad pamatys draugai ar pažįstami, dirbančius konsultantais ar prekių priėmėjais“, - kalbėjo pašnekovė.

Pasak įmonės atstovės, išsilavinęs jaunimas bet kokio darbo dirbti nesiima, tačiau reikėtų apsvarstyti karjeros perspektyvas net ir dirbant nekvalifikuotą darbą.

„Nė vienas iš mūsų vadovu netapo iš karto, todėl bijoti nekvalifikuoto darbo nevertėtų. Juk kiekvienoje darbo situacijoje galima pritaikyti žinias, tobulinti bendravimo, derybų, darbų planavimo įgūdžius, išmokti disciplinos“, - teigė įdarbinimo specialistė.

V. Naujokienė tikino, kad šiandieninė ekonominė situacija yra įtempta ir žmogus be patirties vargu ar gali konkuruoti su patyrusiais specialistai, todėl vertinama bet kokia patirtis.

„Šiais laikais atlyginimas jau nėra tas rodiklis, kuriuo vadovaujantis jaunimas renkasi darbą. Bet pasitaiko, kad žmogus baigia bakalaurą ir įsivaizduoja, kad jau vien todėl, kad turi jį, mes turime jam pasiūlyti vadovaujamą darbą“, - teigė „Senukų“ atstovė.

Pinigai – svarbus kriterijus renkantis darbą

Tačiau su V. Naujokiene nesutinka Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis. Pasak jo, jaunimui yra itin svarbu būti savarankiškiems ir, jei atlyginimas siūlomas itin mažas, jie vengs tiek kvalifikuoto, tiek nekvalifikuoto darbo.

„Lietuvoje susiduriama su problema, kad turime daug bedarbių, bet darbdaviai turi problemų įdarbinant darbuotojus. Ši problema atsiranda dėl mažų atlyginimų. Jauni žmonės, kurie baigė mokslus ir įsilieja į darbo rinką, yra orientuoti į savarankišką gyvenimą. Jaunimas kartu su darbu ieško ir didesnio savarankiškumo, padidėja jo finansiniai poreikiai“, - kalbėjo profesorius.

B. Gruževskio teigimu, pirmąjį darbą jaunimas dažniausiai vertina pagal pajamų lygį: „Jaunas žmogus nori į rankas gauti mažiausiai 1,5 tūkst. litų. Aišku, jei siūlomas minimalus atlyginimas, tai fiziškai nepatenkina jauno žmogaus, nes su tokiu atlyginimu jis negali sau leisti išlaikyti būsto, automobilio“.

Pašnekovas teigė, kad kita priežastis, kuri stabdo jaunimą dirbti tam tikrose įmonėse ar darbo vietose – darbo santykiai. „Daugeliui jaunų žmonių svarbu kolektyvas, kad jis būtų atviras, būtų jaučiamas pasitikėjimas, galimybė bendrauti su vadovais“, - teigė jis.

Verta dirbti ir nekvalifikuotą darbą

Paklaustas, ką geriau rinktis jaunimui po studijų – ar nekvalifikuotą darbą dabar, ar prarastą laiką darbo paieškoms ir darbą pagal specialybę, pašnekovas teigė, kad pasirinkimas turėtų priklausyti nuo asmens poreikių ir siekių.

„Jei jaunas žmogus jau yra sukūręs šeimą, tai tada tikrai verta turėti savo pajamų. Jei silpnesnė tėvų finansinė padėtis ir geriau eiti dirbti, kad ir nekvalifikuotą darbą. Darbo neturėjimas gali kelti įtampą šeimoje“, - argumentavo specialistas.

Tačiau, jei yra galimybės, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą visgi geriau paaukoti daugiau laiko, bet susirasti darbą pagal išsilavinimą.
„Pirmas darbas sustabdo darbo poreikių tolesnį realizavimą: jei jau darbą jaunuolis turi, tai mažiau ieško geresnio. Kyla rizika, kad žmogus sustos vietoje. Be to, jis užima darbo vietą, kurioje galėtų dirbti asmuo, kuris neturi jokio išsilavinimo“, - pastebėjo B. Gruževskis.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimo instituto direktoriaus turint išsilavinimą nekvalifikuotą darbą dirbti patartina iki 1-1,5 metų: „O paskui reikia galvoti, pakalbėti su darbdaviu apie karjeros galimybes. Reikia pačiam rūpintis, kaip judėti į priekį“.

Geriau uždirbti mažiau, bet dirbti darbą pagal specialybę

Portalo „CV Market“ vadovas Povilas Kytra mano, kad gavus universiteto diplomą geriau neklimpti į nekvalifikuotą darbą, o visas pastangas nukreipti į darbo pagal specialybę ieškojimą.

„Pirmasis užmokestis gali būti ir mažesnis, atliekant praktiką ar stažuotėje jis gali būti minimalus ar jo nebūti, bet taip jaunuolis įgyja žinių ir ateityje gali tikėtis ženkliai didesnio atlyginimo. Dirbant nekvalifikuotą darbą, ateityje gali būti sunku rasti darbą pagal išsilavinimą neturint patirties“, - tikino pašnekovas.

Įdarbinimo ekspertas teigė, kad atsirinkdami darbuotojus darbdaviai dažniausiai žiūri į paskutinę darbo vietą ir kaip dažnai darbuotojas keičia darbus.

„Jei darbuotojas paskutinius trejus metus dirbo batų pardavėju, tai kažin, ar su savo gyvenimo aprašymu pateks į banko finansų analitiko atrankos konkursą“, - spėjo P. Kytra.