Seime – siūlymas mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams

Būtiniausiems maisto produktams turėtų būti taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, siūlo Darbo partijos frakcijos nariai Vytautas Gapšys, Dangutė Mikutienė ir Valentinas Bukauskas.

Jų Seimui pateiktose PVM įstatymo pataisose numatyta, kad mažesnis PVM turėtų galioti duonai ir džiūvėsiams, miltams, makaronams, kruopoms, pieno produktams, aliejui, taukams, mėsos ir žuvies produktams, paukštienai, druskai, cukrui.

Ketvirtadienio popietę opozicinėje posėdžio darbotvarkėje iš 74 balsavusių už tolesnį projekto svarstymą pasisakė 39 Seimo nariai, prieš – 9, 26 susilaikė. Toliau pataisos bus nagrinėjamos Seimo komitetuose, taip pat ketinama prašyti Vyriausybės išvados. Seimas prie projekto turėtų grįžti pavasarį.

„Būtume pasiruošę diskutuoti ir dėl dar mažesnio tarifo, tačiau turime atsižvelgti į biudžeto galimybes. Sutinkame, kad tai būtų konkurencingumo didinimas, ypač atsižvelgiant į tai, jeigu Lenkijoje vėl įvyks pasikeitimai ir vėl gali prasidėti masinis produktų pirkimas ne Lietuvoje, todėl manome, kad tai būtina svarstyti“, – Seimo nariams pristatydamas siūlymą sakė V. Gapšys.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Edmundas Pupinis juokais pasipiktino, kad tarp siūlymų neminimos daržovės, nors į sąrašą įtraukti ne vien tik sveiki produktai.

„Paprastai būna, kad tik sumažinamas PVM, o prekybininkai tuo pasinaudoja. Kokią taktiką naudosite, kad tai neatsitiktų“, – kolegos klausė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

„Konkurencijos tarybos vadovams ruošiasi labai pakelti atlyginimus, todėl paprašysime, kad jie juos atidirbtų“, – atsakė V. Gapšys.

TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma priminė, kad Vyriausybė eina lengvatų mažinimo keliu, o toks sprendimas iš biudžeto pareikalautų kelių šimtų milijonų litų.

„Įdomu, iš kur mes rasime tas lėšas. Aš suprantu, kad „Krekenavos agrofirma“ (ši įmonė siejama su Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho šeima – DELFI) puoselėjo viltis, kad po tokio projekto žmonės nupirks daugiau mėsos gaminių. Ar tai yra tas kelias, kuriuo mes turime pagelbėti kai kurioms įmonėms?“ – kalbėjo J. Razma.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokias pataisas lėmė sudėtinga žmonių finansinė padėtis, kai didesnę dalį atlyginimo jie išleidžia vien būtiniausiam maistui.

Taip pat esą panaikinus PVM lengvatas maisto produktams, sumažėjo Lietuvos įmonių konkurencingumas, nes padidėjo produktų kainos. Tuo pačiu, gerokai pablogėjus daugelio Lietuvos žmonių pragyvenimo lygiui, sumažėjo ir vartojimas, o į biudžetą nebuvo pritraukta papildomų pajamų.

Tačiau pataisų siūlytojai neturi tikslių skaičiavimų, kiek dėl šio pakeitimo biudžete sumažėtų lėšų.

Seimo nariai primena, kad PVM lengvatos maistui yra daugelyje Europos Sąjungos šalių: Lenkijoje taikomas 3 proc. PVM tarifas neapdorotiems maisto produktams ir 7 proc. PVM apdorotiems maisto produktams, Vokietijoje taikomas 7 proc. PVM tarifas visiems maisto produktams, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje taikomas 0 proc. PVM tarifas visiems maisto produktams, išskyrus saldumynus ir šokoladą.

DELFI primena, kad į valdžią 2008 m. atėjusi dabartinė Vyriausybė panaikino beveik visas PVM lengvatas, 9 proc. PVM paliktas tik centriniam šildymui, knygoms ir kompensuojamiems vaistams. Tik šiems metams priimtas sprendimas, kad ir viešbučiai gali mokėti 9 proc. PVM. Visoms kitoms prekėms ir paslaugoms taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Iki 2008 m. 5 proc. PVM tarifas būdavo taikomas keleivių vežimui, knygoms, laikraščiams, žurnalams, vaistams, viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms, ekologiškiems maisto produktams, šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai, rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo paslaugoms, visų rūšių sporto ir kultūros renginiams.

Prieš kelerius metus Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, nustatė, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių ar paslaugų vartotojai, bet tokias prekes ir paslaugas teikiančios įmonės.