„Esame pereinamajame laikotarpyje, kai galime džiaugtis pirmaisiais augimo želmenimis, tačiau iš krizės duobės dar neišsiropštėme. Tam mums dar prireiks vienerių-dvejų metų“, - Seime tvirtino jis.
Labiausiai krizę Lietuva juto 2009-2010 m., tačiau kai kurios sumažintos išmokos, pavyzdžiui, bedarbių pašalpos vis dar nėra didinamos.
Pakoreguotame projekte Vyriausybė palyginti su pirmuoju jo variantu biudžeto išlaidas siūlo didinti 152 mln. Lt, o pajamas – 177 mln. Lt.
Valstybės išlaidas papildomai didinti planuojama 25 mln. Lt nuo kitų metų liepos keliant atlyginimus kultūros ir meno darbuotojams, 29 mln. Lt daugiau turėtų tektų savivaldybėms, Žemės ūkio ministerijai bus skiriama 11 mln. Lt papildomoms tiesioginėms išmokoms.
Švietimo ir mokslo ministerija papildomai gaus lėšų mokinio krepšeliui finansuoti – dar 4 mln. Lt. Taip pat 9 mln. Lt numatoma skirti Policijos departamentui.
Anksčiau skelbta, kad daugiau pajamų laukiama iš mokesčių.
Tačiau pristatydamas naują biudžeto projektą finansų ministras pripažino, kad nebuvo atsižvelgta į absoliučią daugumą Seimo narių pasiūlymų.
„Deja, didžioji dalis Seimo narių pasiūlymų, kurių buvo už 2 mlrd. Lt liko neįgyvendinta“, - pripažino jis.
Pasigedo pensijų kompensavimo ir kovos su šešėliu
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bankas sukritikavo paregtą biudžeto projektą tvirtindamas, jog numatytos 8 proc. didesnės PVM surinkimo pajamos yra pernelyg optimistinės atsižvelgiant į tai, kad ir šiemet šis mokestis nesurenkamas.
„Mane domintų jūsų atsakymas į Lietuvos banko abejones, išsakytas jų raštu, pateiktoje oficialioje nuomonėje. Ir tokiu atveju, ką jūs atsakytumėte tiems kolegoms iš valdančiosios koalicijos, kurie čia, Seime, labai garsiai kalba apie tai, kad garantuotai kitais metais bus viršplaninių pajamų?“ - teiravosi jis.
Viršplanines pajamas valdantieji žada skirti sumažintų senatvės pensijų kompensavimui, tačiau jokiuose teisės aktuose tai nėra numatyta.
R. Šadžius atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolės nuomone, surinkimo planas yra pernelyg pesimistinis, todėl esą Vyriausybė pasirinko tarpinį variantą.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas suskaičiavo, kad biudžeto svarstymui Seimas skirs 7,5 val., o Viktoro Uspaskicho neliečiamybės klausimui – penkiskart daugiau laiko.
„Abiejų klausimų svarbą sunku pamatuoti, valstybei, verslui, žmonėms, biudžeto klausimai, mokestiniai klausimai, neabejotinai, yra svarbiausi. Mes jiems nerandame laiko. Pripuolamas toks dabar aiškinimas, ką mes dabar darome ir kalbėjimas apie vieną ar kitą sritį, nesisteminis, jis nieko neišsprendžia“, - sakė jis.
K. Glaveckas taip pat kritikavo pačią biudžeto sandarą.
„Ministras sakė, kad blogi laikai nepasibaigė. Tačiau žiūrint į biudžetą, matyti, kad blogi laikai jau pasibaigė. Ir bandoma atidaryti šliuzus ten, kur ne visuomet reikėtų atidaryti, arba nerandant prioritetų, neatrandant tų svarbiausių dalykų, kurie skatintų mūsų ekonomiką“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma kritikavo biudžetą dėl nenumatyto sumažintų pensijų kompensavimo ir kovos su šešėliu.
„Ministras čia ir nepasakė, kad nors kažkiek planuoja ištraukti iš šešėlio. Kai pažiūrime, tarkime, į akcizų surinkimo planus, tai tas akivaizdžiai tą ir rodo. Jeigu akcizo planuojama surinkti mažiau negu šių metų planas. Ką tai reiškia? Vadinasi, nebus kovojama su kontrabanda, nebus žiūrima, kaip kokį degalų įvežimą neapmokestintą tramdyti. Nors tam neišnaudotų galimybių, manau, tikrai yra“, - kalbėjo Seimo narys.
Finansų ministras tvirtino, kad kova su šešėliu negali būti vienadienė ir su ja reikia nuolat dirbti. Tuo metu valdantieji gyrė projektą ir ragino jam pritarti.
Atitinka realią situaciją
Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad parengtas biudžetas atitinka dabartinę situaciją.
„Kalbant apie ateinančių metų biudžeto asignavimus, jie yra suplanuoti tikrai pagrįstai atsižvelgiant į fiskalinio deficito mažinimą, galvojant apie ilgalaikę tvarią ekonomikos plėtrą Lietuvoje. Buvo išsakyta nuogąstavimų dėl pensijų kompensavimo, norėčiau pasakyti, kad ši Vyriausybė yra pasiruošusi šitą užduotį, kuri mums palikta, įgyvendinti", - tvirtino jis.
Premjeras taip pat stebėjosi, kad kritikuojantys politikai nežino, kaip formuojamas, biudžetas.
„Truputį keistoka, kada tokio lygio politikai vis dėlto dar net nėra susipažinę su elementaria biudžeto planavimo vykdymo tvarka. Kada viršplaninės pajamos yra kažkurioje biudžeto eilutėje numatomos? Man atrodo, jau reikėtų šiek tiek kokybiškiau ir atsakingiau kalbėti apie planavimą, biudžeto vykdymą, apie jo kontrolę. Mes vis dėlto 10, 15 metų skleidžiame tam tikrą netiesą arba parodome kai kada savo žemą kompetenciją“, - teigė A. Butkevičius.
Premjeras sakė, kad PVM surinkimas lapkritį pagerėjo ir jo surinkta daugiau nei planuota.
Projekte numatoma, kad į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetus kartu su Europos Sąjungos (ES) lėšomis 2014 m. įplauks 29,986 mlrd, Lt pajamų, arba 2,8 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.
Tuo metu išlaidos kartu su ES lėšomis turėtų būti 30,926 mlrd. Lt.
Vien ES ir kitos tarptautinės lėšos kitąmet sudarys 7,4 mlrd. Lt. Taigi be šios paramos nacionalinio biudžeto pajamos 22,554 mlrd. Lt, o išlaidos - 23,494 mlrd. Lt.
2014 m. planuojamas valdžios sektoriaus deficitas – 1,9 proc. BVP.
Biudžeto projekte numatyta, kad 2014 metais Vyriausybė galės pasiskolinti iki 7,7 mlrd. Lt. Iš jų 3,5 mlrd. Lt turėtų būti skirta 2015 m. išpirkti euroobligacijų emisiją, o 0,8 mln. Lt – indėlių draudimui.
Kitąmet daugiausiai pajamų tikimasi surinkti iš mokesčių banginio – pridėtinės vertės mokesčio – 9,7 mlrd. Lt, akcizų – 3,48 mlrd. Lt, pelno mokesčio – 1,6 mlrd. Lt, gyventojų pajamų mokesčio – 1,45 mlrd. Lt.
Vyriausybė gerokai išaugino planus gauti pajamų iš pelno mokesčio.
Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomika kitais metais augs 3,4 proc.
Galutinį sprendimą dėl biudžeto Seimas priims gruodžio 12 d. Jį dar turės pasirašyti prezidentė.
