Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą. Už jį balsavo 54 parlamentarai, prieš – 2, susilaikė – 38.
Seimas atmetė konservatoriaus Tado Langaičio pasiūlymą atsisakyti reikalavimo pateikti patvirtintas popierines dokumento kopijas, kai asmens tapatybė nustatoma pervedant 1 ct.
Kodėl reikia minėto įstatymo, valstietis ir žaliasis Vytautas Bakas paaiškino taip:
„Visiškas melas yra tai, kad pritardamas šiam įstatymui Seimas trukdys technologijų pažangai. Netiesa. <...> Visiška netiesa yra tai, kad mes grįžtame į akmens amžių, nes neva reikės pateikti asmens dokumento kopiją. Tai yra atsakas į tam tikrų lobistų, kurių galbūt šiuo atveju įkaitais ar suklaidinti tapo Seimo nariai, kur iš esmės naudinga tokios pataisos būtų dviem subjektams: 1) greitųjų kreditų bendrovėms, kurios galėtų toliau lupikauti ir skurdinti žmones ir 2) kaliniams, kurie apiplėšinėja pensininkus.
Asmens tapatybės kopiją reikės pateikti tik tuo atveju, jeigu žmonės nesinaudos elektroniniu parašu, vaizdo konferencijos medžiaga – tai yra tuo, ko siekė Lietuva, kad viešosios paslaugos keltųsi į elektroninę erdvę.“
„Vyriausybės institucijos dvejus metus „votuliojo“ šitą įstatymo projektą, kažką derino, svarstė, darė, piešė ir klijavo, atnešė projektą į Seimą prieš mėnesį ir pareikalavo priimti skubos tvarka, nes įsigalioja ES direktyva. Noriu tiesiai šviesiai pasakyti: kolegos, skubos tvarka svarstydami šitą įstatymo projektą komitete, mes sugebėjome išžvejoti keletą vertimo klaidų. Bet negaliu dėti galvos nukirsti, kad visos vertimo klaidos šito įstatymo yra išžvejotos.“
Socialdemokratas Andrius Palionis teigė pritariantis valdančiosios koalicijos atstovo V. Bako mintis, o konservatorius Arvydas Anušauskas ironizavo, kad priėmus įstatymą Lietuva, kurioje terorizmo aktų nebūna, su juo kovos griežčiau nei Anglija ar Švedija:
„Kodėl Lietuva niekada nebus Šveicarija? Būtent dėl kai kurių tokių įstatymo nuostatų. Taip jau atsitiko, kad šitas įstatymas savo turiniu kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo esminės paskirties kovoti su pinigų plovimu ir teroristais. Taip jau išeina, kad finansinės įstaigos susireguliuoja savo konkurencinius santykius, kai kurios finansinės paslaugos izoliuojamos nuo Lietuvos. T.y. Lietuvoje nebus galima jų teikti.
Gal ir gerai, kad nebus galima keistis daugiau kaip 3 tūkst. Eur. Lietuvoje, kurioje nevyksta teroro aktai, tai nebus galima padaryti, o Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje bus galima daryti – dvigubai, trigubai, penkiabubai didesnes sumas išsikeisti.“
Lietuvos bankas teigia, kad priėmus įstatymą apsipirkti internetu bus galima taip, kaip iki šiol. Tačiau kai kurių bendrovių atstovai teigia, kad dalis jų klientų to padaryti iš viso negalės.
Ne daugiau kaip 150 Eur per mėnesį
„Paysera LT“ atstovas viešiesiems ryšiams Vytautas Urbonas DELFI paaiškino, kad įsigaliojus naujam įstatymui, bendrovės klientai, kurie yra nurodę tik telefono numerį arba el. paštą, galės atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas ir tik už sumą, ne didesnę nei 150 Eur per mėnesį.
Dabar tokie klientai gali pirkti už 100 Eur sumą, taip pat pervesti kitiems klientams iki 30 Eur per dieną arba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio (apie 640 Eur) sumą per mėnesį. Maksimali visų operacijų suma per metus yra 2,5 tūkst. Eur.
„Tai reiškia, kad pagal naują įstatymą sumažėja suma, už kurią galima atsiskaityti el. parduotuvėje, dingsta galimybė atlikti smulkius pervedimus tarp klientų, jeigu jie pateikę tik savo el. paštą arba telefono numerį.
Be to, šie klientai galės apsipirkti tik Lietuvoje. Jeigu klientas yra, pvz., latvis ir nori atsiskaityti Latvijos el. parduotuvėje, jis to negalės padaryti, kol nepateiks papildomų duomenų“, – paaiškino V. Urbonas.
Jo teigimu, prastesnės sąlygos bus ir tiems klientams, kurie rinksis būti identifikuojami pervedant 1 ct banko pervedimu.
„Atlikdami ją gyventojai pateikia savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Pagal naują projektą, taip identifikuotas klientas per kalendorinius metus galės įvykdyti operacijų už 1 tūkst. Eur. Į tai skaičiuojama ir pervedimai į bankus, ir atsiskaitymai už prekes ar paslaugas. Taip pat jam yra suteikiama galimybė išgryninti pinigų iki 500 Eur per metus. Dabar taip identifikuoti mūsų klientai per metus gali atlikti operacijų už 2,5 tūkst. Eur“, – komentavo pašnekovas.
Jo nuomone, naujas įstatymas nepalieka laisvės inovacijoms ir naujoms priemonėms identifikuoti klientą:
„Manytumėme, kad „Fintech“ kompanijoms turėtų būti palikta daugiau laisvės kurti patogesnius atpažinimo būdus, kurie su minimaliais duomenimis galėtų kaip galima maksimaliai įsitikinti, kad žmogus yra tas, kuriuo sako esąs.“
Įstatymas naujas, bet tvarka ta pati?
„Įstatyme minimas reikalavimas nustatyti kliento tapatybę niekaip nesusiję su kliento galimybėmis atsiskaityti el. parduotuvėje. Reikalavimas nustatyti kliento tapatybę taikomas prieš asmeniui tampant nauju banko ar kitos finansų įstaigos klientu: prieš išduodant pirmą mokėjimo kortelę, prieš atidarant banko sąskaitą, prieš išduodant pirmą kreditą.“
Anot specialistės, jeigu klientas atidaręs sąskaitą nori daryti iš jos pavedimus, atsiskaityti kortele, finansų įstaiga neprivalo iš naujo nustatyti kliento tapatybę projekte numatytais būdais.
„Praktiškai kaip atsiskaitymas el. parduotuvėje vyko iki šiol, taip ir vyks po minėto įstatymo projekto priėmimo. Tam kad atsiskaitytų el. parduotuvėje, klientas renkasi ar rinksis el. parduotuvės pasiūlytus būdus: grynais, kortele, atliekant pavedimą per el. bankininkystę ar kt.“ – aiškino specialistė, tačiau nei ji pati, nei kiti Lietuvos banko atstovai neatsakė, ar jau minėtiems „Paysera“ klientams nesumažės galimų atsiskaitymų suma iki 150 Eur.
K. Filipavičiūtės teigimu, kadangi asmuo jau yra finansų įstaigos, kurioje turi sąskaitą ar kortelę, klientas ir jo tapatybė nustatyta, tai prieš apmokant už prekes kortele ar pavedimu iš naujo kliento finansų įstaigai identifikuoti nereikės.
Ir nei finansų įstaigos, nei el. parduotuvės esą neprivalės prašyti kažkokių papildomų duomenų ar dokumentų.
„Pirkdamas internetu gyventojas gali nesinaudoti mokėjimo paslaugų teikėju, jeigu sumoka už pirkinius grynaisiais pinigais (kai jam prekė pristatoma į namus arba atsiima prekių atsiėmimo vietoje). Jeigu moka mokėjimo kortele, „BankLink ar paprastu pavedimu, tai pinigų pervedime dalyvaus mokėtojo (pirkėjo) ir gavėjo (pardavėjo) mokėjimo paslaugų teikėjai“, – komentavo specialistė.
Kada reikės popierinės kopijos
Priimtame įstatyme numatyta, kad kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta klientui fiziškai nedalyvaujant tik šiais atvejais:
1) naudojantis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją;
2) naudojant ES išduotas elektroninės atpažinties priemones;
3) kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu;
4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų:
a) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu;
b) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento originalas;
5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis į jo mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu kredito įstaigoje turimos sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama patvirtinta popierinė asmens tapatybės dokumento kopija.
Išskyrus kai kuriuos straipsnius, įstatyme nėra numatyta jo paties įsigaliojimo data. Europos direktyva, kurią jis įgyvendina jau įsigaliojo. Taigi, teisiškai jis turėtų įsigalioti tada, kai bus pasirašytas prezidentės ir oficialiai paskelbtas.
