SEB leista nupirkti Vilniaus banką

Konkurencijos taryba kevirtadienį leido Švedijos bankui "Skandinaviska Enskilda Banken" (SEB) įsigyti iki 100 proc. Vilniaus banko akcijų.
Konkurencijos taryba nustatė, kad numatoma koncentracija reikšmingiau nepakeis atitinkamų prekių (paslaugų) rinkos koncentracijos laipsnio, nes ji labiau susijusi su įtakos pasikeitimu Vilniaus banko valdyme, rašoma Konkurencijos tarybos pranešime spaudai.

Be to, pastaraisiais metais Lietuvoje veiklą pradėjo nauji užsienio bankai - Estijos kapitalo "Hansabankas", Suomijos "Merita Bank", Vokietijos "Norddeutsche Landesbank Girozentrale". Dėl valstybinių bankų privatizavimo deramasi su kitais užsienio bankais, nesusijusiais su SEB grupe.

Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgė į tai, kad Lietuvos bankas prieš dvi savaites leido SEB įsigyti ir valdyti daugiau kaip du trečdalius Vilniaus banko akcijų.

1998-ųjų pabaigoje tuometinė Konkurencijos tarnyba leido SEB įsigyti iki 36 proc. Vilniaus banko akcijų. Tuomet sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į SEB įsipareigojimus, kad nei SEB, nei jo dukterinės įmonės neplanuoja įsigyti privatizuojamų Lietuvos bankų.

1999 metų gruodį Konkurencijos taryba leido SEB įsigyti iki 43 proc. Vilniaus banko akcijų.

Gavęs Konkurencijos tarybos leidimą, SEB kreipsis į Vertybinių popierių komisiją, prašydamas įregistruoti oficialųjį pasiūlymą. VPK prašymą turi išnagrinėti per keturias darbo dienas.

Tik įregistravus VPK, SEB skelbs pasiūlymą supirkti likusias Vilniaus banko akcijas. Už vieną 10 litų nominalios vertės Vilniaus banko akciją SEB, dabar valdantis 41,09 proc. kapitalo, mokės 40 litų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Palanga švenčia: kainos kavinėse įkandamos ne visiems (269)

Vasaros sezono atidarymo renginių linksmybė Palangoje tęsiasi. Pučiamųjų instrumentų muzikos orkestrų ir „Sportas visiems“ festivaliai priviliojo tūkstančius žiūrovų. Tie, kas dėl žvarboko vėjo nedrįso dieną eiti prie jūros, galėjo praleisti laiką mieste klausantis pučiamųjų muzikos instrumentų orkestrų melodijų, stebėti rungtyniaujančius festivalio „Sportas visiems“ dalyvius, kurie varžėsi per 70 rungčių, nuo bėgimo, rankų lenkimo, iki šachmatų, grožėtis linijiniais šokiais, ar tiesiog slampinėti po Vytauto gatvėje vykusį kermošių. Beje, čia savo dirbiniais ar maisto produktais prekiavę tautodailininkai skundėsi, kad prekyba buvo vangi. Esą nuosmukis prasidėjo įvedus eurą.

Suomijoje pabėgėliai savo noru dirba už dyką (54)

Suomijos įdarbinimo agentūros inspekcija paviešino faktus, kad nemažai į šalį atvykusių prieglobsčio prašytojų dirba visai be jokio atlyginimo. Dauguma jų daro tai savo noru.

Pasaulinės pensijų sistemos deficitas iki 2050 metų viršys 400 trln. dolerių (21)

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir esant žemam pensijų fondų investicijų pajamingumui, lėšų sankaupų deficitas iki 2050 metų pasieks 427,8 trln. dolerių, arba penkis kartus daugiau už dabartinį pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Tai teigiama naujausioje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje.

Atleistas „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos filialo vadovas (19)

Penktadienį iš pareigų atleistas į teisėsaugos akiratį patekęs „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ vadovas Julius Mikšys. Tai BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

Kinijos reformų nepakanka sustabdyti skolos augimą (3)

Kinijos struktūrinės reformos sulėtins šalies skolos naštos augimo tempus, bet jų nepakaks norint skolos didėjimą sustabdyti, pareiškė reitingų agentūros „Moody's“ atstovai, perspėdami apie galimą dar vieną Kinijos skolinimosi reitingo sumažinimą, tuo atveju, jeigu šalies valdžia nesiims priemonių viešosios skolos augimui sustabdyti. Apie tai informuoja „Reuters“.