Pirmauja Japonija

Pasaulyje itin populiarūs savitarnos automatai, leidžiantys įsigyti pačių įvairiausių prekių. Dažniausiai prekybos automatai būna įrengiami judriausiose miestų vietose: oro uostuose, prekybos centruose, kurortiniuose rajonuose. Išsirinkus norimą prekę, grynaisiais ar mokėjimo kortele sumokama reikiama suma, tuomet automatas išmeta ar mechanine „ranka“ paduoda prekę.

Pagal prekybos automatų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, pirmauja Japonija. Šalyje, kurioje gyvena daugiau kaip 127 mln. gyventojų, yra įrengta apie 5,6 mln. aparatų, taigi vienas prekybos automatas tenka vidutiniškai 23 japonams. Beveik pusė iš šių aparatų parduoda gaiviuosius gėrimus – jie ir neša didžiausią pelną prekybos automatų savininkams.

Japonijoje prekybos automatais įvairiausių prekių parduodama vidutiniškai už 60 mlrd., Jungtinėse Amerikos Valstijose – už 24 mlrd., Europoje – už 20 mlrd. JAV dolerių per metus. Jungtinėse Valstijose automatais daugiausia parduodama gaiviųjų gėrimų ir saldainių.

Japonijoje prekybos automatais galima įsigyti pačių netikėčiausių dalykų: nuo makaronų, ryžių, knygų, suvenyrų, kompaktinių diskų, skėčių, karšto vandens, sakės, alaus iki gyvų omarų, šviežių kiaušinių, gėlių ir vabalų... Pastarieji dažniausiai perkami šalyje populiarioms vabzdžių kovoms. Tekančios saulės šalyje taip pat galima įsigyti „omikuji“ – ant nedidelių popierinių lapelių užrašytų likimo pranašysčių...
Iki 1993 metų Japonijoje buvo galima rasti ir paauglių apatinėmis kelnaitėmis prekiaujančių automatų. Nors vėliau šie kontroversiški automatai buvo uždrausti, teigiama, kad kai kuriose šalies vietose jų galima išvysti iki šiol.

Kitose šalyse galima rasti ne mažiau intriguojančių prekių siūlančių prekybos automatų. Štai, pavyzdžiui, Ispanijoje yra įrengti žuvų masalą parduodantys automatai.

Psichologai teigia, kad savitarnos automatai – išsigelbėjimas nedrąsiems, kompleksuotiems žmonėms, mat įsigyti alkoholio ar prezervatyvų tokie asmenys gali išvengę tiesioginio ryšio su pardavėjais. Tokie aparatai palengvina apsipirkimą svečioje šalyje viešinčiam turistui – daugelis jų yra lengvai valdomi, instrukcija juose pateikiama keliomis kalbomis.

Pritampa ne visi

Prekybos automatai Lietuvoje atsirado dar sovietmečiu. Jais tuo metu buvo pardavinėjami vaisvandeniai. Laikui bėgant atsirado ir kavos, arbatos, užkandžių prekybos automatai. 2009-aisiais šalyje pasirodė pieno savitarnos automatai. Deja, po trejų metų jų beveik nebeliko. Atrodo, mūsų rinkos sąlygomis tokie aparatai nepritapo.

„Lietuvoje mes pirmieji pradėjome šviežią pieną pardavinėti iš aparatų. Greičiausiai artimiausiu metu teks atsisakyti šios idėjos – paklausa nuolat mažėja“, – sako Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis.

Pasak pašnekovo, žmogus, kuris jau apsipirko prekybos centre, nebenori eiti prie aparato ir vėl stoti į eilę. „Mūsų žmonėms reikia patogumo. Jeigu pieną perki iš automato, pats turi pastatyti butelį, palaukti, kol pripils, užsukti kamštelį. Tai užtrunka. Pirkėjas nori viską gauti greitai ir patogiai“, – teigia L. Valikonis.

Pasigirsta skundų ir dėl taros kainos. 40 centų už plastikinį butelį dažnam atrodo brangu. „Tokia yra kaina. Plastikinis maišelis parduotuvėje kainuoja 30 centų, bet žmonės perka net nesusimąstydami, – pabrėžia ūkininkas. – Mes siūlome nepirkti butelių iš mūsų aparatų – galite atsinešti iš namų. Tai gali būti ne plastikinis, o stiklinis butelis ar stiklainis.“

Tiesa, atsineša vos vienas kitas, nes ir vėl tai nėra patogu.

„Mums sunku konkuruoti ir dėl kainos. Litras šviežio pieno pas mus kainuoja 2 litus. Prekybos centre galima rasti pigesnio, tad daug žmonių perka būtent jį, – dėsto L. Valikonis. – Yra pirkėjų, kurie pieną perka dar pigiau nei parduotuvėje – iš nelegalių gatvės pardavėjų. Tas pienas nėra tikrinamas, tačiau daug kam tai nerūpi.“

Ūkininkas nekaltina pirkėjų. Jo nuomone, finansinė mūsų žmonių padėtis daugeliu atvejų neleidžia ieškoti kokybiškesnio, geresnio produkto – kaina vis dar atlieka lemiamą vaidmenį.

„Greičiausiai artimiausiu metu išjungsiu pieno pardavimo aparatus – jiems dar ne laikas“, – sako pašnekovas.

Į pieno aparatus apie šimtą karvių auginantis ūkininkas L. Valikonis investavo apie pusę milijono litų.

Terminalų daugės

Savitarnos aparatai ne tik parduoda gėrimus ar užkandžius, bet ir gali priimti mokesčius ar įmokas.
2010 metų pradžioje bendrovė „Mokėjimo terminalų sistemos“ įrengė savitarnos mokėjimo terminalus „Foxbox“, kuriais galima papildyti mobiliojo ryšio operatorių išankstinio mokėjimo korteles, susimokėti už narystę interneto portaluose, įsigyti dovanų čekių, sumokėti mokesčius kai kuriose valstybinėse įstaigose bei atlikti kitas operacijas.

„Mokėjimo terminalų sistemų“ direktoriaus Laimono Žmuidinavičiaus teigimu, pirmiausia mokėjimo terminalais ėmė naudotis jauni, naujovėms imlūs žmonės, vėliau šis mokėjimo būdas sudomino ir vyresnio amžiaus žmones.

„Lietuva, palyginti su valstybėmis, kuriose savitarnos terminalai yra ypač populiarūs, – Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ar Rusija, – dar tik žengia pirmuosius žingsnelius. Ateityje tokių terminalų tik daugės“, – įsitikinęs L. Žmuidinavičius.

Įvairovė didės

Pasak pašnekovo, ateityje Lietuvoje turėtų būti didesnis įvairias funkcijas atliekančių savitarnos terminalų pasirinkimas.

„Šiuo metu savitarnos aparatais perkame kavą, užkandžius, atliekame įvairius mokėjimus. Ateityje jais bus galima įsigyti kur kas įvairesnių prekių ir paslaugų. Manau, kad Lietuvoje turėtų išpopuliarėti kelionės bilietų ir bilietų į įvairius renginius prekyba per terminalus, atsirasti galimybė taip atsiskaityti už komunalines paslaugas. Savitarnos terminalų turėtų atsirasti oro uostuose ir palengvinti keleivių skrydžių registraciją“, – dėsto L. Žmuidinavičius.

Bendrovės direktoriaus teigimu, įrengti terminalus „Foxbox“ Lietuvoje paskatino Rusijos pavyzdys. Šioje šalyje populiaru naudoti išankstinio mokėjimo telefono korteles, kurias galima papildyti savitarnos terminaluose.

Pasak L. Žmuidinavičiaus, savitarnos mokėjimo terminalų įrengimą lėmė ir didesnių galimybių mokėti pačiam – naudotis savitarna ne internete – poreikis. Pašnekovo manymu, ateityje savitarnos terminalus turėtų populiarinti išlaidas mažinančios įmonės, įstaigos ir organizacijos.

„Savitarnos terminalai labai padeda tausoti klientų laiką. Kadangi atlikti mokėjimus – labai paprasta ir greita, nesusidaro eilių. Įmonės, įrengdamos savitarnos mokėjimo terminalus, sutaupo lėšų, kurias skirtų kasos ir papildomiems darbuotojams išlaikyti“, – tvirtina L. Žmuidinavičius.

Ir studentai, ir senjorai

Savitarnos kasos – taip pat ne retenybė prekybos centruose. Ši naujovė Lietuvoje labai išpopuliarėjo – pirkėjai mielai perka patys.

„Šiuo metu mūsų prekybos tinkle yra 100 savitarnos kasų. Tiek jų ir buvome suplanavę. Savitarnos kasų įrengimas brangiai kainuoja, tad kol kas ketiname apsiriboti turimomis, – sako Valdas Lopeta, prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos skyriaus vadovas. – Savitarnos kasos – rimta ir labai apgalvota investicija. Pastebėjome, jog tose parduotuvėse, kur įrengtos savitarnos kasos, jomis naudojasi maždaug pusė pirkėjų.“

Pasak pašnekovo, savitarnos kasas dažniausiai renkasi pirkėjai, kurių prekės yra su brūkšniniais kodais, ir tie, kurie perka mažiau prekių. Žmogus, apsiperkantis savaitei, tai greičiau ir paprasčiau padarys paprastoje kasoje.

„Įdomu, kad tada, kai nusprendėme įrengti savitarnos kasas, buvome tikri, jog jomis naudosis jauni žmonės. Klydome. Savitarną mėgsta ne tik jaunimas, bet ir senjorai, – tvirtina V. Lopeta. – Baisu būna tik pirmą sykį. Kitus kartus viskas vyksta paprasčiau. Be to, visada šalia yra parduotuvės darbuotojas, kuris gali pagelbėti – paaiškinti ir patarti.“

Vienas pardavėjas prižiūri 4–6 savitarnos kasas.

2008 metais visame pasaulyje buvo įrengta apie 92 600 savitarnos kasų. Prognozuojama, kad 2014-aisiais šių kasų skaičius turėtų išaugti iki 430 000.

Gali ir patarti

Šiuolaikiniai savitarnos terminalai geba ne tik įvykdyti kliento nurodytą funkciją, pavyzdžiui, atlikti mokėjimą, parduoti prekę, bet ir patarti. Prieš porą metų Japonijos Tokijo geležinkelio stotyje buvo įrengtas pirmasis pasaulyje išmanusis prekybos automatas, galintis pasiūlyti pirkėjams pagal amžių, lytį ir emocijas geriausiai tinkančias prekes. Kliento savybes automatas nustato išanalizavęs vaizdo duomenis, gautus įmontuotu specialiu įrenginiu.

Japonijoje yra ir tokių automatų, kurie pagal pirkėjo veidą nustato, ar klientui turi teisę parduoti tabako ir alkoholio – Tekančios saulės šalyje žalingi įpročiai leidžiami tik vyresniems nei 20 metų asmenims.
Daugelyje lankytinų vietų, stotyse ir oro uostuose yra įrengti modernūs interaktyvieji terminalai, kuriuose dažniausiai įmontuoti liesti jautrūs ekranai. Tokie terminalai pateikia naudingą tekstinę ir vaizdinę informaciją.

Kontroliuojami finansai

Retas šių laikų žmogus piniginėje nešiojasi stambias pinigų kupiūras – prireikus jų galima išsiimti iš bankomato ar už stambesnį pirkinį atsiskaityti mokėjimo kortele. Mūsų kasdienybę itin palengvina bankomatai, leidžiantys sužinoti sąskaitos likutį ir iš jos pasiimti pinigų.

Nors iš pradžių bankomatai buvo vertinami skeptiškai, neva banko klientams mieliau bendrauti su žmonėmis, o ne naudotis elektroninėmis dėžėmis, šis išradimas visuomenėje greitai prigijo. Lietuvoje pirmasis bankomatas buvo pastatytas 1995 metais, o pasauliui pirmąkart pristatytas dviem dešimtmečiais anksčiau.

Naudojantis bankomatu galima atlikti įvairias pinigines operacijas, pavyzdžiui, pasitikrinti pastarųjų sąskaitos operacijų istoriją, atblokuoti kortelę, jei atsiskaitant parduotuvėje buvo neteisingai įvestas kodas, apmokėti ar papildyti mobiliojo ryšio operatorių sąskaitas, pasikeisti PIN kodą.
Lietuvoje jau veikia bankomatai, kurie leidžia ne tik išsiimti pinigų, bet ir jų įnešti į savo sąskaitą. Tokių bankomatų populiarumas auga itin greitai.

Ne visiškai išnaudotos galimybės

Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio šalių, galima pasinaudoti kitomis savitarnos paslaugomis – savitarnos skalbyklomis, taros supirktuvėmis, pašto siuntų terminalais.

Daugelyje prekybos centrų taip pat turime galimybę pasisverti, sužinoti ūgį ir kūno masės indeksą, o vaistinėse – pasimatuoti kraujospūdį. Prie savitarnos paslaugų galima priskirti ir mokamus žiūronus vaizdingose miesto vietose. Pasaulyje sparčiai populiarėja ir savitarnos barai, kuriuose klientas apsitarnauja pats.

Mūsų šalyje dar ne visiškai išnaudotos kai kurios užsienyje jau seniai įsigalėjusios savitarnos formos. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose itin populiarios fotografavimosi kabinos. Tiesa, tokių kabinų galima rasti ir Lietuvoje – įmonės „Regitra“ patalpose. Užsienyje taip pat labai populiarūs kontrolierius atstojantys bilietų automatai metro, autobusų stotyse. Tokiu pat principu Lietuvoje veikia prie „Litexpo“ parodų rūmų įėjimo esantys bilietų kontrolės automatai.