Savisaugos instinkto genamas Azerbaidžanas imasi drastiškų priemonių

 (2)
Antradienį Azerbaidžano parlamentas patvirtino priemonių paketą, skirtą remti silpstančią šios naftą gaminančios valstybės nacionalinę valiutą manatą. Į šį paketą įeina ir užsienio valiutos srautų ribojimas.
Azerbaidžano valiuta manatas
© Reuters/Scanpix

Dėl augančių importuojamų maisto prekių kainų šalyje kyla itin retai pasitaikančių protestų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Azerbaidžane iš naftos sukrauti turtai ir gerai aprūpintos saugumo pajėgos ilgą laiką garantavo visuomenės lojalumą šalies prezidentui Ilhamui Alijevui.

Per pastarąjį mėnesį manatas neteko apie trečdalio savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, o šalies centrinis bankas mėgindamas apsaugoti nacionalinę valiutą nuo smunkančių naftos kainų išeikvojo daugiau nei pusę užsienio valiutos atsargų, kurios šiuo metu siekia apie 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų). Iš naftos ir gamtinių dujų pardavimo gaunamos pajamos sudaro 75 proc. visų šios šalies pajamų.

Azerbaidžano dešimties metų trukmės obligacijų JAV doleriais, kurių terminas baigiasi 2024 m., pelningumas išaugo 0,45 JAV centų (0,41 euro centų) iki 90,08 JAV dolerio centų (82,89 euro centų) dėl vyriausybės siekio suvaldyti krizę.

Azerbaidžano centrinio banko vadovas Elmanas Rustamovas pranešė apie vyriausybės ketinimus apriboti užsienio valiutos srautus ir imti taikyti 20 proc. mokestį valiutos eksportavimui, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis, nekilnojamojo turto ar vertybinių popierių įsigijimu užsienyje.

E. Rustamovas Azerbaidžano ekonominės politikos komitete kalbėjo, kad apribojimus neketinama taikyti valiutos eksportavimui, susijusiam su studijomis, medicininiu gydymu ar pinigų srautais pagal teismo nutartis. Be to, E. Rustamovas įspėjo, kad nuo penkių iki septynių šalyje veikiančių bankų gali tekti susijungti.

Pagal kitas priemones, kurių ketinama imtis, bus panaikinti vietiniuose bankuose laikomų depozitų draudimo apribojimai, o taip pat ir 10 proc. gaunamų palūkanų mokestis fizinių asmenų indėlių atveju. E. Rustamovas informavo, kad šias priemones ketinama taikyti trejus metus.

Šiuo metu draudžiami fizinių asmenų bankuose turimi indėliai, kurių suma neviršija 18 700 JAV dolerių (apie 17 206 eurų), o metinės palūkanos negali viršyti 12 proc.

Taip pat sutarta ir dėl tam tikrų mokestinių lengvatų. Įrangą importuojantiems verslininkams nebereikės mokėti žemės, turto, PVM, o taip pat ir muito mokesčių. Be to, septynerių metų periodui nuo mokestinės naštos atleidžiama pusė jų gaunamų pajamų.

Šios priemonės skirtos ne naftos srityje vystomam verslui remti. Be to, verslininkams Nacionalinis verslo rėmimo fondas suteiks paskolų už 250 mln. manatų (per 146 mln. eurų).

E. Rustamovo teigimu, Azerbaidžano centrinis bankas taip pat pasirengęs aptarti siūlymą fiziniams asmenims leisti sugrąžinti užsienio valiuta paimtas paskolas 1,05 manatų už JAV dolerį kursu. Sausio 19 d. šalies centrinis bankas nustatė 1,6028 manatų už JAV dolerį kursą, kuris galios iki sausio 21 d.

Anot E. Rustamovo, šis sprendimas galimai bus taikomas 5 tūkst. JAV dolerių (apie 4600 eurų) neviršijančioms paskoloms, o iš viso šio sprendimo įgyvendinimui prireiks 250 mln. manatų (per 146 mln. eurų).
Azerbaidžano centrinis bankas tikina jau gavęs kelias užklausas dėl susijungimo, o tarptautinės finansų institucijos rodo susidomėjimą dalyvauti šiame procese. Azerbaidžane veiklą vykdo 42 licencijuoti bankai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Alibaba“ vadovas: Po 30 metų žmonės dirbs ne daugiau 16 valandų per savaitę

Visuotinė robotizacija ir darbo našumo didėjimas leis gerokai sutrumpinti laiką, kurį žmonės skiria darbui, mano Kinijos interneto milžinės „Alibaba“ steigėjas ir vadovas Jackas Ma.

Nuo diplomatinės krizės pradžios Turkijos eksportas į Katarą patrigubėjo

Turkijos eksportas į Katarą po Persijos įlankos diplomatinės krizės pradžios patrigubėjo ir pasiekė 32,5 mlrd. dolerių, pranešė Turkijos muitų ir prekybos ministras Biulentas Tufenkčis.

„Boso valanda su S. Jovaišu“: dėl savo idėjos P. Japertas metė darbą tarptautinėje kompanijoje ir atsisakė solidaus užmokesčio

Šįkart laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias - chemikas, kompiuterinės ir programinės įrangos įmonės „Gasefi“ vadovas Pranas Japertas.

Patvirtinta nauja Valstybei svarbių projektų statuso suteikimo tvarka

Vykdydama Valstybės kontrolės rekomendacijas, Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos patikslintam Valstybei svarbių projektų statuso suteikimo tvarkos aprašui. Projektai galės pretenduoti gauti valstybei svarbaus projekto statusą, jei investicijos į jį sieks ne mažiau nei 10 mln. eurų, bus įgyvendinami strateginiai interesai, nubrėžti aiškūs siektini rodikliai ir projektai atitiks kitus nustatytus kriterijus.

Miškininkai surengs įspėjamąjį šakos streiką (16)

Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija skelbia įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Jis vyks kitą penktadienį, birželio 30 d.