Savisaugos instinkto genamas Azerbaidžanas imasi drastiškų priemonių

 (2)
Antradienį Azerbaidžano parlamentas patvirtino priemonių paketą, skirtą remti silpstančią šios naftą gaminančios valstybės nacionalinę valiutą manatą. Į šį paketą įeina ir užsienio valiutos srautų ribojimas.
Azerbaidžano valiuta manatas
© Reuters/Scanpix

Dėl augančių importuojamų maisto prekių kainų šalyje kyla itin retai pasitaikančių protestų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Azerbaidžane iš naftos sukrauti turtai ir gerai aprūpintos saugumo pajėgos ilgą laiką garantavo visuomenės lojalumą šalies prezidentui Ilhamui Alijevui.

Per pastarąjį mėnesį manatas neteko apie trečdalio savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, o šalies centrinis bankas mėgindamas apsaugoti nacionalinę valiutą nuo smunkančių naftos kainų išeikvojo daugiau nei pusę užsienio valiutos atsargų, kurios šiuo metu siekia apie 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų). Iš naftos ir gamtinių dujų pardavimo gaunamos pajamos sudaro 75 proc. visų šios šalies pajamų.

Azerbaidžano dešimties metų trukmės obligacijų JAV doleriais, kurių terminas baigiasi 2024 m., pelningumas išaugo 0,45 JAV centų (0,41 euro centų) iki 90,08 JAV dolerio centų (82,89 euro centų) dėl vyriausybės siekio suvaldyti krizę.

Azerbaidžano centrinio banko vadovas Elmanas Rustamovas pranešė apie vyriausybės ketinimus apriboti užsienio valiutos srautus ir imti taikyti 20 proc. mokestį valiutos eksportavimui, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis, nekilnojamojo turto ar vertybinių popierių įsigijimu užsienyje.

E. Rustamovas Azerbaidžano ekonominės politikos komitete kalbėjo, kad apribojimus neketinama taikyti valiutos eksportavimui, susijusiam su studijomis, medicininiu gydymu ar pinigų srautais pagal teismo nutartis. Be to, E. Rustamovas įspėjo, kad nuo penkių iki septynių šalyje veikiančių bankų gali tekti susijungti.

Pagal kitas priemones, kurių ketinama imtis, bus panaikinti vietiniuose bankuose laikomų depozitų draudimo apribojimai, o taip pat ir 10 proc. gaunamų palūkanų mokestis fizinių asmenų indėlių atveju. E. Rustamovas informavo, kad šias priemones ketinama taikyti trejus metus.

Šiuo metu draudžiami fizinių asmenų bankuose turimi indėliai, kurių suma neviršija 18 700 JAV dolerių (apie 17 206 eurų), o metinės palūkanos negali viršyti 12 proc.

Taip pat sutarta ir dėl tam tikrų mokestinių lengvatų. Įrangą importuojantiems verslininkams nebereikės mokėti žemės, turto, PVM, o taip pat ir muito mokesčių. Be to, septynerių metų periodui nuo mokestinės naštos atleidžiama pusė jų gaunamų pajamų.

Šios priemonės skirtos ne naftos srityje vystomam verslui remti. Be to, verslininkams Nacionalinis verslo rėmimo fondas suteiks paskolų už 250 mln. manatų (per 146 mln. eurų).

E. Rustamovo teigimu, Azerbaidžano centrinis bankas taip pat pasirengęs aptarti siūlymą fiziniams asmenims leisti sugrąžinti užsienio valiuta paimtas paskolas 1,05 manatų už JAV dolerį kursu. Sausio 19 d. šalies centrinis bankas nustatė 1,6028 manatų už JAV dolerį kursą, kuris galios iki sausio 21 d.

Anot E. Rustamovo, šis sprendimas galimai bus taikomas 5 tūkst. JAV dolerių (apie 4600 eurų) neviršijančioms paskoloms, o iš viso šio sprendimo įgyvendinimui prireiks 250 mln. manatų (per 146 mln. eurų).
Azerbaidžano centrinis bankas tikina jau gavęs kelias užklausas dėl susijungimo, o tarptautinės finansų institucijos rodo susidomėjimą dalyvauti šiame procese. Azerbaidžane veiklą vykdo 42 licencijuoti bankai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Suomiai į sijų gamyklą Kaune investuoja 9 mln. eurų (50)

Penktadienį Petrašiūnuose įbetonuota simbolinė kapsulė, žyminti naujos sijų gamyklos statybų pradžią. Planuojama, kad suomių kapitalo įmonės „PEIKKO Lietuva“ gamykla, į kurią bus investuota 9 mln. eurų, pradės veikti nuo rugsėjo.

„Maxima LT" paskelbė, kiek mokesčių sumokėjo (86)

2016 metais prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT" šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bendrovė sumokėjo mokesčių už 125,55 mln. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") sumokėti mokesčiai išaugo beveik dešimtadaliu ir siekė 41,23 mln. eurų.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (1227)

Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

Merkinė bandys susigrąžinti buvusią didybę (65)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu.

Vilniečiai daugiabučio administratore galės rinktis „Grindą“ (44)

Vilniaus savivaldybei priekaištaujama, kad ji galimai bando monopolizuoti daugiabučių namų administravimo rinką mieste.