Nuo sukčių ir duomenų vagišių nukentėti bijantys gyventojai gali nurodyti, kad jiems jokios įstaigos neduotų kreditų ar nepasirašytų telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarčių. Tokia paslauga pernai naudojosi vos kiek daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos duomenimis, dažniausiai lietuviai patys per savo neatsargumą atiduoda slaptus duomenis ir dėl to nukenčia.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė taip pat prisimena tik pavienius nukentėjusiųjų skundus, kita vertus, ji pripažįsta, kad žmonės gali nesiskųsti, nes nenori pasirodyti apkvailinti.

Nuo 2009 m. apsisaugoti tapatybę siūlančios bendrovės „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt projekto vadovas Marius Zaikauskas DELFI pripažino, kad žmonės apie savo tapatybės apsaugą pagalvoja tuomet, kai nukenčia nuo sukčių.

Bendrovės duomenimis, 2010 m. paslauga naudojosi 1,4 tūkst. gyventojų, 2011 m. šis skaičius padidėjo iki 2,2 tūkst.

„Elektroninėse sistemoje nurodžius, kad asmuo kurį laiką yra nekredituotinas, tai reiškia, kad laikinai jo vardu nebus išduodami kreditai, pradėtos teikti telekomunikacijų paslaugos, nes šia sistema naudojasi visi Lietuvoje veikiantys bankai, lizingo, vartojimo kreditų, telekomunikacijų įmonės ir didžioji dalis greitųjų kreditų bendrovių, kai tikrina norinčio paimti kreditą ar užsisakyti telekomunikacijų paslaugas, asmens įsipareigojimų vykdymo tikimybę“, – aiškina M. Zaikauskas.

Tiesa, noras apsaugoti save nuo paskolų išvadavimo kainuoja 45 Lt metams arba 25 Lt pusmečiui.

M. Zaikausko teigimu, žmonės dažniausiai nukenčia, kai pasinaudojama jų pamestais, pavogtais arba apgaulės būdu išviliotais elektroninės bankininkystės kodais, asmens tapatybės dokumentais.

„Dažniausiai pavogta asmens tapatybe sukčiai bando pasinaudoti bankuose, vartojimo kreditų įmonėse. Būtent minėtose įstaigose apgaulės būdu yra tikimybe gauti didelę pinigų sumą. Verta paminėti, kad sukčiai dažniausiai bando pavogti asmens duomenis iš didesnes pajamas gaunančių gyventojų, kurių vardu būtų galima gauti kiek įmanoma didesnę sumą“, – teigė jis.

Su sukčiais susidūrė mažuma

Lietuvos vartotojų instituto 2010 m. atlikta apklausa parodė, kad 1,8 proc. gyventojų susidūrė su situacija, kai už prekes ir paslaugas buvo atsiskaityta pasinaudojant jų mokėjimo kortele, 1,3 proc. nurodė, kad pasinaudojant jų kortele buvo paimti pinigai iš bankomato, o 0,4 proc. pripažino, kad sukčiai jų vardu paėmė paskolą.

„Labai nedidelė dalis žmonių pripažino susidūrę su šia problema. Aš manau, kad tai yra plintantis sukčiavimo būdas, tačiau pas mus tokie atvejai nėra dažni. Žinoma, problema yra, nes asmens duomenys išgaunami apgaule ir taip gaunami kreditai“, – DELFI sakė ji.

Kita vertus, pašnekovė pripažįsta, kad apgautieji ne visada nori apie tai kalbėti.

Zita Čeponytė
Zita Čeponytė
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Čia dar yra ir psichologinė problema, nes žmonės dažna nenori prisipažinti, kad jie buvo apkvailinti ir tai yra problema. Pas mus buvo gal vienas kitas atvejis, kai gavome tokios informacijos“, – komentavo Z. Čeponytė.

Tos pačios apklausos duomenimis, 24,3 proc. gyventojų teigė, kad jų asmens duomenų buvo prašoma tuomet, kai jų visai nereikėjo.

Apgavikus prisileidžia patys

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos pareigūnas, dėl darbo specifikos nenorėjęs būti įvardytas, DELFI sakė, kad privačios bendrovės siūloma paslauga yra tik dar vienas iš saugiklių norintiems apsaugoti savo kreditingumo riziką.

Tačiau jis pastebi, kad dažnai gyventojai patys elgiasi neatsargiai ir nukenčia nuo sukčių. Dažniausios problemos būna dėl to, kad gyventojai neapdairiai patiki savo duomenis arba juos piktavaliai pasičiumpa susiinstaliavus virusais apkrėstą programinę įrangą.

„Būna, kad žmonės patiki pateikta informacija ir patys užkimba ant kabliuko arba būna naudojamas žalingas programinis kodas, kurį vartotojai patys neatsakingai naudodamiesi įsidiegia į savo kompiuterius, pavyzdžiui, iš nesaugių prieigų jungiasi prie savo elektroninės bankininkystės. Taip pat tai gali nutikti, jei žmogus siunčiasi „nulaužtą“ nelegalią programinę įrangą. Jose jau dažniausiai būna „įsiūtas“ žalingas programinis kodas. Žmonės pataupo pinigų licencijuotai programinei įrangai, bet po to nukenčia finansiškai“, – DELFI komentavo pareigūnas.

Pasak jo, tokia įranga į kompiuterį įdiegia žalingus programinius kodus, kurie yra skirti rinkti įvairiai konfidencialiai informacijai, pavyzdžiui, įvairius prisijungimo slaptažodžius, kodus, elektroninio pašto ar „Skype“ slaptažodžius.

„Turėdami juos nusikaltėliai ima prievartauti turtą – pakeičia slaptažodžius ir informuoja, kad norint atgauti paskyrą, reikia mokėti pinigus. Tam proto daug nereikia – pakanka paleisti paprastą virusėlį, kurį galima nusipirkti internete. Taip pat būna, kad pavogę elektroninio pašto prisijungimo duomenis siunčia laiškus su prašymais padėti“, – dėstė pareigūnas.

Be to, būna, kad lietuviai visiškai netikrindami informacijos apsipirkinėja sukčių sukurtose interneto parduotuvėse.

„Kitas dalykas – žmonės labai neatsakingai apsipirkinėja internete. Kartais pakanka tam tikras svetaines įvesti į „Google“ ir pažiūrėti atsiliepimus apie jas, pasitikrinti, kiek laiko jos gyvuoja. Dar vienas būdas apsisaugoti – atsargiai vertinti elektronines parduotuves, kur prekės siūlomos nerealiai pigiai. Būna, kad žmonės randa automobilį BMW X5, kuris yra puikios būklės, tačiau perpus pigiau nei reali rinkos kaina. Be to, pradinį įnašą siūloma pervesti per „Western Union“. Tokiu atveju man iškart tampa aišku, kad čia yra sukčių iš Nigerijos ar kitų kraštų darbas“, – kalbėjo pašnekovas.

Informatikos ir Ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistika rodo, kad nuo 2007 m. kreditinio sukčiavimo ir neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis arba jų duomenimis mastai išaugo beveik du kartus – nuo 1776 atvejų per 2007 metus iki 3275 atvejų per 2010 metus.

Preliminariais 2011 m. duomenimis, užfiksuotas 2651 tokio sukčiavimo atvejis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į Paryžių vėl plūsta turistai (3)

Į Paryžių vėl grįžta turistai, po teroristinių išpuolių vengę Prancūzijos sostinės....

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (207)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Lietuvos „Gjensidige“ šiemet patyrė 3,4 mln. eurų nuostolių (7)

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (43)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (48)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Top naujienos

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą (136)

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (207)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Į L. Somovo ir Jazzu koncertą Vilniuje tūkstančiai renkasi „apsiginklavę“ skėčiais ir apklotais (3)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (92)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (192)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (151)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Paauglių liga laikyta aknė vis dažniau puola suaugusiuosius (2)

Su odos problemomis, tokiomis kaip aknė, vis dar susiję daugybė mitų, žmonės tiki senoviniais...

Nepamirštamas pasimatymas: vaikino išradingumas nustebino (8)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Pasimatymas, kurio niekada nepamiršiu“ . Dėkojame Gabijai už...