Daugiausia nuostolių patyrė Utenos rajonas (apie 8-9 mln. litų) ir Alytaus apskritis.
"Prie visų kaimo žmogaus problemų dar trūko tik sausros ir šalnų", kalbėjo J. Ramonas.
Pasak jo, kai kuriuose rajonuose dėl šalnų ir sausros jau prasidėjo dirvos erozija.
Kol kas nėra žinoma, koks pasėlių plotas buvo apdraustas.
Alytaus apskrities viršininkas Ignas Ališkevičius sakė, kad Alytaus apskrityje nušalo 16 tūkst. hektarų pievų, ganyklų ir vasarojaus. Dzūkija, pirminiais duomenimis, patyrė apie 2 mln. litų nuostolių.
Praėjusiais metais Alytaus apskritis dėl sausros ir šalnų patyrė apie 4,5 mln. litų nuostolių. Žemdirbiams jie nebuvo kompensuoti. "Parama stichinės nelaimės ištiktam Lietuvos žemės ūkiui baigėsi 1992 metais, kai sausros padarytus nuostolius kompensavo Europos Sąjunga", tvirtino J. Ramonas.
Pasak I. Ališkevičiaus, jau pernai pietų Lietuvoje karvių sumažėjo 27 procentais. "Ko gero, ir šiemet dėl prastų klimato sąlygų karvių Alytaus apskrityje toliau mažės", mano apskrities viršininkas.
Trečiadienį Žemės ūkio rūmai kreipėsi į Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją, kad būtų atlyginta klimato sąlygų padaryta materialinė žala žemės ūkiui, ieškant paramos ne tik Lietuvos fondų biudžetuose, bet ir tarptautinėse organizacijose.
Žemdirbiai taip pat prašo, kad kuo skubiau į Kaimo rėmimo fondą būtų pervesta 83,2 mln. litų per gegužės ir birželio mėnesius numatytų lėšų žemdirbiams.
Taip pat akcentuojama, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojams PVM būtų grąžinamas per ataskaitinį mėnesį.