Aiškėja, kad mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse. Įtariama, kad susitarta didelius kiekius virtų ir rūkytų dešrelių, kumpius ir kitą pagamintą produkciją parduoti be apskaitos dokumentų.
Taigi šešėlyje parduota mėsos produkcija nebuvo įtraukiama į Kaune veikiančios bendrovės apskaitą. Kaip įtariama, bendrovė vedė „juodąją buhalteriją“.
Dėl apgaulingos apskaitos atliekamame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai Klaipėdoje ir Kaune regionuose atliko 13 kratų.
Jų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, registrai, šešėlinės prekybos mastą fiksuojantys užrašai, kompiuteriai, kompiuterinės laikmenos. Taip pat sulaikytas asmuo su neapskaitytomis mėsos produkciją realizuojančios bendrovės piniginėmis lėšomis. Įtariant šešėlinę prekybą mėsos perdirbimo ceche ir skerdykloje Šakių rajone, taip pat sandėliuose Kaune atlikta produkcijos likučių inventorizacija.
„Įvertinę mėsos perdirbimo ir gamybos sektoriaus riziką ir siekdami užkirsti kelią neapskaitytos mėsos ir jos produktų realizavimui vidaus rinkoje, nusprendėme bendradarbiauti ir sustiprinti kontrolę šiame sektoriuje. Pastaruoju metu aktyviau bendradarbiaudami su ikiteisminėmis institucijomis matome, kad ne tik kontrolės, bet ir prevenciniai veiksmai pasiteisina. Po kurio laiko tai sumažins ir šešėlinės ekonomikos mastą“, – sako Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.
FNTT pareigūnų tyrimas rodo, kad šešėlyje parduotos produkcijos kiekiai ir gautos pajamos buvo dideli.
Parduotos produkcijos kiekis ir galimai nesumokėtų mokesčių suma vykdomame ikiteisminiame tyrime šiuo metu nustatinėjama. Šį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.
„Tai ne vienintelis FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame atskleidžiama stambiausių mėsos perdirbėjų šešėlinė veikla.
Tyrimai rodo, kad mėsą ar jos produkciją parduodanti bendrovė sumažina realią apyvartą ir vengia mokėti mokesčius. Įtariama, kad bendrovių apskaitoje nedeklaruojami visi sandoriai, klastojamos sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai.
Taip iškraipomi duomenys apie realią bendrovių prekybą, bendrovės vengia mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), vėliau iš šių pinigų gali būti mokami atlyginimai vokeliuose“, – aiškina Kauno FNTT apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.
