Per dvejus pereinamojo laikotarpio metus, įstojusios į ES, šalys turės susieti savo valiutą su euru pagal tam tikrą mechanizmą, ribojantį nacionalinės valiutos kurso svyravimus bendrosios valiutos atžvilgiu.
Be šio valiutų kurso mechanizmo, naujosios ES narės taip pat turės įgyvendinti keturis kitus narystei Sąjungoje keliamus reikalavimus - žema infliacija, deficitas ir palūkanų normos, taip pat mažinti nacionalinius įsiskolinimus.
ES komisaro ekonomikos ir valiutų klausimais Pedro Solbeso (Pedro Solbeso) teigimu, dvejus metus šalims bus privaloma taikyti valiutų kurso mechanizmą. Šis reikalavimas taikomas netgi Bulgarijai ir Estijai, kurios jau naudoja eurą kaip bazinę valiutą.
ES ministrai sakė, kad šalys kandidatės jau dabar turėtų stengtis sieti savo ekonomiką su euro zonos šalimis. "Tai laipsniškas procesas, per kurį šalys narės vis glaudžiau siejamos su euru", sakė posėdžiui pirmininkavęs Prancūzijos finansų ministras Laurent'as Fabius (Loranas Fabijus).
1999 metais 11 iš 15 ES narių priėmė eurą kaip bendrą valiutą. Sausį prie euro zonos ketina prisijungti Graikija, tačiau Didžioji Britanija, Švedija ir Danija kol kas nusprendė neprisijungti.