Šalis, kur vanduo brangesnis už benziną

Dar nei 70 metų neatšventęs Izraelis jau turi kuo pasigirti. Per mažiau nei amžių žydus subūrusiai valstybei pavyko tapti viena iš pajėgiausių ekonomikų Artimuosiuose Rytuose. Deja, tai atsispindi ir į šią šalį atvykusių turistų piniginėse.

Kažkada tolima Pažadėtąja žeme atrodęs Izraelis šiuo metu lietuviams pasiekiamas per keturias valandas: du kartus per savaitę Tel Avive leidžiasi lėktuvas iš Vilniaus oro uosto. Tiesa, žydai į Lietuvą keliauja aktyviau nei lietuviai į Izraelį. Skaičiuojama, kad Lietuvą per metus aplanko apie 10 tūkst. Izraelio gyventojų, tuo metu su Šventąja žeme iš arti susipažinti iš Lietuvos keliauja apie 2-2,5 tūkst. gyventojų.

Izraelio statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pradžioje vidutinis mėnesinis atlyginimas Izraelyje siekė apie 6,5 tūkst. Lt (9086 šekeliai). Minimalus atlyginimas – 3087 Lt (4300 šekelių).

Nors turistų nelankomose vietose maisto ir gėrimų kainos mažesnės, keliaujant tikinčiųjų pamėgtais keliais izraelitų perkamąją galią tenka pajusti visiems. Žygiuojant vietos, kurioje, kaip tikima, buvo nukryžiuotas Jėzus, link tenka praeiti turgelį. Ten įsikūrusioje kavinėje jums pasiūlys stiklinę šviežiai išspaustų granatų ar apelsinų sulčių. Už ją paprašys apie 26 šekelių (daugiau nei 18 Lt).

Pinigus skaičiuojančių turistų pamėgtų „makdonaldų“ ar „burgerkingų“ gausos Jeruzalės centre nematyti, todėl išalkus teks sėsti prie vietinio restorano stalo ir užsisakinėti patiekalus, kurie kainuos 50-100 šekelių (36-72 Lt). Jei prie žuvies ar mėsos patiekalo užsinorėsite alaus, pasiryžkite palikti dar tiek pat. Bokalas (0,5 l) alaus Jeruzalėje kainuos apie 35-50 šekelių (25-36 Lt).

Tačiau turistų Izraelyje laukiančios išlaidos tik labai mažas ekonominio šalies gyvenimo atspindys.

Gėlo vandens trūkumas

Izraelis turistus vilioja Negyvąja jūra, kurios druska leidžia patirti neįprastą plūduriavimo jausmą, tačiau patiems Izraelio gyventojams šis 810 kv. km ploto telkinys primena kitą reiškinį – šalis kenčia nuo gėlo vandens trūkumo.

Po Izraelį keliones organizuojantis gidas Tzadokas Yairas juokiasi – Izraelyje benzinas pigesnis nei geriamas vanduo. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į degalinių švieslentes. Benzino litras – 7 šekeliai (apie 5 Lt), tuo metu parduotuvėje litras vandens – apie 10 šekelių (apie 7 Lt).

Izraelis nuo gėlo vandens stygiaus kenčia jau daugelį metų, tačiau paskutiniais metais situacija dar labiau pablogėjo. Vandens krizės priežastys – ir natūralios, ir žmogiškosios. Izraelį nuolat „lepina“ sausros. Augantis gyventojų skaičius ir vandens poreikis buičiai išeikvojo didelę dalį vietos gamtinių išteklių.

Dėl vandens trūkumo itin nukentėjo vietos žemės ūkis, kuris dėl šios krizės turėjo mažinti savo produktyvumą.

Vienas šios problemos sprendimo būdas – vandens gėlinimas, kuris šiuo metu gelbsti Izraelį.

Pasinėrę į mokslą ir technologijas

Negalėdami pakeisti gamtos stichijų izraelitai nusprendė rasti savo nišą technologijų pasaulyje. Apie 400 tūkst. gyventojų turintį Tel Avivą startuolių skaičiumi lenkia tik Silicio slėnis. Izraelio verslus jaunimas jau yra visur minimas kaip „startuolių karta“.

Viena iš paskutinių Izraelio startuolių sėkmių – „Google“ įsigijo vos vienerių metų įmonę iš Izraelio „SlickLogin“, kuri žada slaptažodžių sistemą, veikiančią pasitelkiant garso bangomis.

2010 m. sukurtą „Viber“, programėlė bendrauti per išmaniuosius telefonus, Izraelio verslininkams pavyko parduoti šių metų vasario 14 d. už 900 mln. dolerių Japonijos elektroninės prekybos įmonei „Rakuten“.

Ekspertai artimu metu prognozuoja didelę sėkmę TV platformos startuoliui „Kaltura“, kuriam visai neseniai pavyko pritraukti 47 mln. dolerių finansavimą. Spėjama, kad įmonė greitai bus brangiai nupirkta arba įsilies į akcijų biržą. Ir tai tik keletas pavyzdžių iš sėkmingai pasaulį užkariaujančių Izraelio startuolių.

Beje, prieš pusmetį Izraelio startuolis „Wix“, siūlantis internetinių puslapių kūrimo paslaugą, atidarė savo biurą ir Vilniuje.

Jėga karinėje pramonėje

„Forbes“ žurnalas įvardijo priežastis, kurios leido Izraeliui iš socializmo rojaus tapti startuolių rojumi. Pirma – po 1967 m. Šešių dienų karo Izraelis pradėjo tolti nuo socialistinių pažiūrų. Po sėkmės kare ir politinių jėgų persiskirstymo arabų šalyse, Prancūzija nusprendė nebetiekti gynybos įrangos. Nuo tada Izraelis užsibrėžė naują tikslą – patiems apsirūpinti reikiama apsauga, maistu ir išsilavinusia tauta. Vėliau daug investicijų buvo nukreipta į Izraelio karinio naikintuvo „Lavi“ projektą, tačiau po bankinės krizės, kuri pareikalavo 7 mlrd. dolerių iš valstybės, projektas plėtos buvo dar tik porą metų. Vėliau suprasta, kad JAV karinis naikintuvas F-16 yra pigesnė alternatyva.

Apie Izraelį DELFI pasakojęs gidas T. Yairas turi kitą versiją. Pasak jo, amerikiečiai išsigando Izraelio projekto konkurencijos ir mojuodami finansine pagalba privertė Izraelį atsisakyti šio projekto. Kad ir kokia būtų tiesa, Izraeliui paskelbus, kad šis projektas nutraukiamas, darbo neteko apie 60 tūkst. su šiuo projektu susijusių Izraelio gyventojų. Tačiau šie žmonės rankų nenuleido – jie sugalvojo savo jėgas išnaudoti kuriant karinių technologijų verslus. Pavyzdžiui, „Gilat Satellite Networks“ sukūrė karinių satelitų technologijomis paremtą komunikacijos sistemą, kuri leido pardavėjams greitai patvirtinti mokėjimus banko kortelėmis. Po karinio naikintuvo projekto nesėkmės žmonės suprato, kad savo ekonominės sėkmės negali patikėti valstybei, o turi patys steigti įmones ir ieškoti naujovių susikrauti sau turtus.

Antrąjį Izraelio spurtą ekonomikoje paskatino Sovietų Sąjungos žlugimas, kai į Izraelį persikraustė apie milijonas buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų, kurių dauguma buvo matematikai, fizikai ar inžinieriai.

(Ne)išnaudota jaunimo darbo jėga

Vaikščiojant Jeruzalės gatvėmis ne vieną turistą nustebins izraelitų ant pečių užsimesti ginklai, prie Raudų sienos juokaujantys ir saule besilepinantys jaunuoliai, kuriems ginklas ne ką daugiau skiriasi nei mokyklinė kuprinė.

Sulaukus 18 metų kiekvieno izraelito laukia – trejų metų tarnyba kariuomenėje, moterų – dveji metai. Išimtis taikoma tik mažai daliai jaunuolių, kuriems į rankas imti ginklo neleidžia religija.

Pats kariuomenėje tarnavęs gidas T. Yairas teigia, kad dėl karinės tarnybos šalyje labai daug dviprasmiškų diskusijų. Vieni tiki, kad tokia tarnyba kenkia šalies ekonomikai, nes iš darbo rinkos išbraukia daug perspektyvaus ir veržlaus jaunimo. Iš kitos pusės – karinė tarnyba taip pat kuria darbo vietas ir skatina proveržį karinėje pramonėje, o kariuomenėje atitarnavęs jaunimas tampa disciplinuotas ir ryžtingas.

Šešių dienų karas, nesutarimai su arabais, neramumai Palestinoje Izraelį privertė rimtai pasižiūrėti į šalies gynybą. Izraelio gynybos pajėgos itin priklausomos nuo vietos karinių technologijų ir ginklų, kurie pagaminti šalies viduje.

Izraelio rinka domina ir lietuvius

VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius pastebi, kad pernai Izraelis Lietuvai buvo 49-ta didžiausia eksporto rinka.

Iš lietuviškos kilmės prekių į Izraelį daugiausia eksportuojama organinių chemijos produktų, gyvų gyvūnų, baldų.

„Labiausiai augo farmacijos produktų eksportas, kuris sudarė 6,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į šią šalį, o palyginti su 2012 m. šių gaminių eksportas išaugo nuo 17 tūkst. Lt iki 5,1 mln. Lt. Iš šios prekių grupės į Izraelį pernai daugiausia eksportavome farmacijos produktų (61,4 proc.), medikamentų (38 proc.)”, - vardijo M. Nocius.

Nors pernai, lyginant su ankstesniais metais, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Izraelį sumažėjo 13 proc. (iki 79 mln. Lt) Lietuva išlaikė teigiamą prekybos balansą su Izraeliu. Teigiamas balansas stebimas nuo 2010 m ir pernai pasiekė 47,3 mln. Lt.

„Šį balansą padėjo išlaikyti 187,1 proc. (iki beveik 3,7 mln. Lt) augęs reeksportas. Daugiausia reeksportavome kitų gatavų tekstilės dirbinių (27,3 proc. viso Lietuvos reeksporto į šią šalį), įvairių chemijos produktų (20,6 proc.) ir mašinų, mechaninių įrenginių ir jų dalių (15,2 proc.)”, - aiškino pašnekovas.

Kalbant apie prekių importą iš Izraelio pernai, palyginus su 2012 m., jis nukrito trečdaliu (15,7 mln. Lt) iki 37,5 mln. Lt. Iš Izraelio daugiausia importuojama farmacijos produktų (14,6 proc. importo iš Izraelio), elektros mašinų, aparatų ir jų dalių (13,2 proc.), mašinų, mechaninių įrenginių ir jų dalių (10,7 porc.). Izraelis 2013 m. pagal importą buvo 52 rinka Lietuvai.

„Žvelgiant į ateitį, perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Izraelį yra chemijos pramonė, baldų pramonė, maisto pramonė, biotechnologijos sektorius, medienos pramonė, IT paslaugos, turizmas. Įdomu pastebėti, kad kelionių paslaugų eksportas 2012 m., palyginus su ankstesniais, išaugo 28,3 proc. Nors mažėjo verslo kelionių, augo asmeninių kelionių paslaugos”, - komentavo M. Nocius.

Taip pat pašnekovas pastebėjo, kad paskutinius porą metų itin suaktyvėjo Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimas IT ir gyvybės mokslų srityse. Nemažai Izraelio medicinos įmonių jau bendradarbiauja su Lietuvos medicinos įstaigomis, kitos domisi galimybėmis atlikti klinikinius tyrimus mūsų šalyje.

„Pernai su geriausiais IT startuoliais prisistatyti investuotojams į Tel Avivą vykome patys. Paaiškėjo, kad Izraelio rizikos kapitalo fondams investicijos į Lietuvos kompanijas atrodo perspektyvios. Augant Lietuvos gyvybės mokslų sektoriams ir kuriantis vis naujiems IT startuoliams, bendradarbiavimo su Izraeliu ir investicijų pritraukimo iš šios šalies galimybių atsiras daugiau“, - įsitikinęs „Verslios Lietuvos“ vadovas.

DELFI žurnalistė Izraelyje lankėsi Izraelio turizmo departamento ir "Wizzair" kompanijos kvietimu.