„Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą. Tai skirtingi dalykai. Dabar prie esmės. Ką siūlome? Siūlome įvesti vadinamąsias „Sodros“ lubas daug uždirbantiems. Lubas tiems, kurių algos siekia 120 vidutinių darbo užmokesčių ir daugiau. Jei paprasčiau – tiems, kurie uždirba 6000 eurų ir daugiau „į rankas“. Kodėl? Filosofija labai paprasta. Tokias algas gauna patys gabiausi, itin aukštos kvalifikacijos vadovai ar specialistai“, - rašė premjeras.
Jis dėsto, kad šie žmonės kuria didžiulę pridėtinę vertę visai visuomenei ir valstybei.
„Žmonės, kurie ne šiaip „kala pinigą“, o kuria darbo vietas (daug darbo vietų), kurie moka valstybei didelius mokesčius. Žmones, kurie, sakyčiau, yra viena iš pagrindinių valstybės varomųjų jėgų. Tokių žmonių dėka auga Lietuvos ekonomika, į šalį ateina investicijos, kas vėl kuria darbo vietas, augina pragyvenimo lygį ir t.t. Tokie žmonės vertinami ne tik pas mus, o ir svetur. Visame pasaulyje. Ne tik vertinami, bet ir graibstomi. Ne vienas ir ne du, deja, jau išvažiavo iš Lietuvos. O mes tik skaitome jų sėkmės istorijas ir dūsaujame dėl prarastų talentų“, - komentavo jis.
Premjeras rašo, kad Vyriausybė nori, kad tokie talentai liktų, dirbtų ir kurtų čia, kad į Lietuvą atvyktų talentai iš kitur.
„Dabar klausimas: ar toks žmogus turi uždirbti daug? Manau, kad turi. Nes, kaip minėjau, jis atneša didžiulę naudą visiems kitiems. Ne tik todėl, kad kuria darbo vietas – bet ir todėl, kad leidžia valstybei gauti daugiau pajamų. O tas pajamas mes paskui jau galime skirti mažiausiai uždirbantiems, jaunoms šeimoms, vidurinei klasei ir pan. Viskam, kam reikia“, - aiškino premjeras.
„Vyriausybė nori išlaikyti tokius žmones Lietuvoje, taip pat prisivilioti jų iš kitur. Todėl siūlome jiems paskatinimą arba „bonusą“, jei norite – dalinį mokesčių naštos sumažinimą. Sakyčiau, viena iš efektyviausių paskatų. Nes vien tik Lietuvos grožio ir patriotinių jausmų skatinimo, žinote, gali nepakakti. Kaip atrodo tas dalinis mažinimas? Ogi taip. Mes įvedame tiems „turtingiesiems“ „Sodros“ lubas. Nes kaip yra šiandien: kuo daugiau tu uždirbti, tuo daugiau turi mokėti „Sodrai“. Motyvuoja tokia sistema, skatina? Vargu bau. Jei ką ir skatina - tai kūrybiškumą siekiant „rodyti“ mažesnę algą, ją visaip skaidyti, karpyti, išsimokėti algą per dividendus ir kitokiais būdais gudrauti“, - rašė S. Skvernelis.
Pasak jo, todėl siūloma įvesti lubas, sumą, nuo kurios įmokos „Sodrai“ jau nebedidėja.
„Uždirbsi daug ir dar daugiau? Puiku, tu šaunuolis. Dirbk, valstybei tokių kaip tu reikia. O mes neapkrausime tavęs geometrine progresija didėjančiomis „Sodros“ įmokomis. Beje, priminsiu, kad lubos jau seniai įvestos „Sodros“ išmokoms: pensijai, ligos, vaiko išmokoms. Tai reiškia, kad: nesvarbu, kad įmokėjai „Sodrai“ dešimt ar šimtą kartų daugiau nei minimalią algą uždirbantis Petras. Tavo išmokos vis tiek nebus dešimt ar šimtą kartų didesnės nei Petro. Šiek tiek didesnės – taip, bet tik iki įvestų lubų, nuo kurių jau – stop. Mintis tokia: jei yra įvestos lubos „Sodros“ išmokoms, tikslinga įvesti lubas ir įmokoms“, - dėsto premjeras.
Jis sako, kad taip bus subalansuojama sistema, paskatinami įmokantys didžiules sumas, išlaikomas socialinis teisingumas, kai reikalas ateina iki išmokų.
„Tavo, „turtingasis“, pensija nebus dešimt ar šimtą kartų didesnė nei Petro. Tu jau gavai savo paskatinimą įvedus įmokų lubas. Tikriausiai nebus daug prieštaraujančių, jei pasakysiu, kad šioje, kaip ir daugelyje kitų sričių, nėra reikalo išradinėti dviračio ir geriausia sekti pažangių Vakarų Europos valstybių pėdomis? Tai štai, tose pažangiose valstybėse yra „Sodros“ įmokų lubos. Nes jos siekia to paties, ko ir mes: tokiu tat būdu skatinti talentus, tokiu būdu kurti gerovę visiems likusiems“, - komentavo jis.
Jis nurodė, kad Lietuvoje aprašytą „bonusą“ įvedus „Sodros“ įmokų lubas gautų 1450 žmonės, 0,051 proc. nuo Lietuvos gyventojų skaičiaus.
„Viso labo. Norėčiau, kad jų būtų gerokai daugiau. Bet kol neturime, gal padarykime bent kažką dėl tų 1450, pasiliekančių Lietuvoje? Nes jei nedarysime, po metų kitų jų beliks tik triženklis skaičius... O išvažiavusius matysime tik laidose apie emigrantų sėkmę. Kažin, ar tai teisingiausia Lietuvos ateities vizija. Tai toks tas „turtingųjų pajamų didinimas“, kaip kažkur girdėjau sakant. Tiek to, nesiginčykime dėl terminų. Tačiau esmę, reikšmę, siekius bei argumentus žinokime. Tuomet galima daryti išvadas pačiam, o ne aklai tikėti ir linkčioti tiems, kurie žarstosi skambiais terminais be jokių paaiškinimų“, - rašė jis.
Apibendrindamas S. Skvernelis pridėjo „O šiaip, aišku, visad išlieka senas geras „iš turtingų atimkim – vargšams atiduokim“, bet...“.
Pagrindiniai Vyriausybės siūlymai
Vyriausybės siūlymu, nuo kitų metų NPD turėtų didėti iki 380 eurų, be to papildomai būtų įvestas 380 eurų neapmokestinamasis dydis darbuotojo 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms.
Tai leistų uždirbantiems minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu Lietuvoje ir siekia 380 eurų, nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokos, nors darbuotojai ir toliau turėtų mokėti 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos dydžio įmokas.
Dėl PVM lengvatos šildymui pasiūlytas kompromisinis variantas – taikyti 15 proc. lengvatą centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui. Tokio dydžio lengvata būtų taikoma ir apgyvendinimo paslaugoms.
5 proc. PVM lengvata siūloma taikyti nekompensuojamiems receptiniams vaistams, keleivių vežimo paslaugoms, knygoms, periodiniams leidiniams. Nuo kitų metų 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui būtų išmokėta visiems, nepriklausomai nuo to, kokios yra šeimos pajamos ar turtas.
Žadama, kad bus mokamos ir papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, o vieną ar du – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurų.
Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
Įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.
