„Man atrodo, kad dabar ateina „tiesos akimirka“. Bent jau šįmet bus aišku, ar Europos Sąjunga jau suvokia, kad dabartinė situacija darosi nepadori ES įvaizdžiui. Kai vasarą baigsis dar vienos sankcijų porcijos galiojimo laikas, tada paaiškės, ar Europa sąžiningai žiūri į savo pareiškimus, kad ne tik Rusija, bet ir Ukraina turi vykdyti Minsko susitarimus, ar ji klausys agresyvios daugumos, kuri yra Europos Sąjungoje ir kurią sudaro rusofobiškos šalys. Ten yra penkios šešios tokios šalys. Bet jos „užsako muziką“, naudodamosi konsensuso ir vadinamojo solidarumo principu“, – teigė Rusijos URM vadovas.
Anot S. Lavrovo, „sankcijų karas gali trukti dešimtmečius“. Jis tvirtino, kad didžiausią įtaką nesibaigiančiai krizei Maskvos ir Vakarų santykiuose daro Jungtinės Valstijos.
DELFI primena, kad ES ir kitos Vakarų šalys paskelbė Rusijai sankcijas 2014 metais dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose. 2014 m. liepą įvestos sankcijos taikomos finansų, energetikos ir gynybos sektoriams, taip pat dvejopos paskirties prekių sferai.
Praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė raginimus atšaukti dėl Ukrainos krizės Rusijai paskelbtas sankcijas. To sąlyga yra vadinamojo Minsko proceso įgyvendinimas, „tačiau, deja, ji kol kas neįvykdyta“, pabrėžė kanclerė praėjusį pirmadienį Berlyne po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka
Prancūzijos vyriausybė keliskart pareiškė pageidavimą, kad sankcijos Rusijai būtų greitai atšauktos, nors Paryžius kartu su Berlynu kovoja už Minsko procesą. Vokietijos ekonomikos atstovai kritikavo, kad Europos Sąjunga (ES) gruodį be išsamių debatų šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas. Vokietijos ūkininkų sąjunga pastaruoju metu prieš tris savaites reikalavo „intensyvių pastangų“ nutraukti sankcijas, kurios yra viena daugelio ūkininkų „blogos padėties“ Vokietijoje priežasčių.
