Tačiau, gana netikėtai, jis pakeitė jau patvirtintą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, o premjeras kandidatu į finansų ministrus pasirinko Vilių Šapoką. Ministru netapusio politiko įsitikinimu, taip nutiko dėl jo požiūrio į pensijų fondus ir finansų institucijų spaudimo.
Šiuo metu daugiau kaip 1 mln. gyventojų yra sudarę antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartis. Į jų sąskaitas pensijų kaupimo bendrovėse „Sodra“ perveda dalį socialinio draudimo įmokų.
Be to, už tuos, kurie kaupia ir iš savo atlyginimo, papildoma įmoka pervedama ir iš valstybės biudžeto.
Valstiečių ir žaliųjų rinkimų programoje buvo numatyta sustabdyti tokius pervedimus iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto sujungiant dabartinę antrąją ir trečiąją pensijų kaupimo pakopas (pastarąja laikoma kaupimas vien asmeninėmis lėšomis). Tokios pačios nuostatos liko ir būsimos Vyriausybės programos projekte.
DELFI pasiteiravo S. Jakeliūno, ką valdančioji koalicija sutarė būtent dėl to, ar į pensijų fondus bus sustabdyti pervedimai iš „Sodros“.
„Preliminariai taip, esame taip sutarę, nes finansuoti (pensijų fondus, – aut. past.) „Sodros“ lėšomis ir taip yra ydinga. Iki 2014 m. tam buvo skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto.
Panašiai siūlyta padaryti ir kitų metų biudžete ir dabar peržiūrėti biudžeto projektą. Bet tai nėra principinis dalykas. Tą problemą svarbu išspręsti sistemiškai ir giliai.
Kaip ji bus sprendžiama, idėja pristatyta ir programoje tai yra. Tačiau turbūt tai dar gilesnės diskusijos klausimas, nes gali skirti nuomonės ir jos tikrai skiriasi. Ypač išorėje finansų sektorius, manau, labai aktyviai prisidėjo prie to, kad aš nedirbčiau finansų ministru. Bet dabar dirbu čia Seime ir, manau, tie planai vienu ar kitu būdu bus realizuoti“, – sakė naujasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Anot jo, finansų sektoriaus poveikį jo neskyrimui ministru, iliustruoja oficialus finansų institucijų ir asociacijų kreipimasis į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę ir kitas institucijas. Politikas minėto laiško nepersiuntė, tačiau DELFI jį pavyko gauti iš kitų šaltinių.
Kreipimusi „Dėl ketinimų stabdyti pensijų kaupimo sistemą“ pavadintas dokumentas, taip pat dar adresuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Finansų ministerijai, Lietuvos bankui, LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui ir socialdemokratų pirmininkui Algirdui Butkevičiui.
„Mums kelia susirūpinimą vieši ir aktyvūs Seimo rinkimus laimėjusios daugumos atstovų pasisakymai apie privačios pensijų kaupimo sistemos reformavimą, leidžiant suprasti, kad dalyvių kaupimo sistemoje turėtų būti ženkliai mažiau. <...> Tokie viešai skelbiami planai mažina piliečių pasitikėjimą valstybe ir pačia kaupimo sistema, o jų įgyvendinimas gali pažeisti kaupiančiųjų teisėtus lūkesčius.
<...> Mes suprantame, kad privati pensijų kaupimo sistema gali ir turi būti tobulinama, tačiau tai turi būti daroma be radikalių pareiškimų, kurie kas keli metai verstų vis iš naujo diskutuoti apie tuos pačius dalykus. Galimi pokyčiai turėtų stiprintų piliečių pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema, o ne kelti abejones dėl valstybės sugebėjimų įvykdyti duotus pažadus“, – rašoma dokumente.
Jame konkrečiai neminimas S. Jakeliūnas, tačiau ne tik jis pats, bet ir minėti DELFI šaltiniai leido suprasti, kad pasirašyti tokį raštą inspiravo būtent šio Seimo nario kalbos apie pensijų kaupimo sistemos pokyčius.
Rašto sukūrimo data jame nenurodyta, tačiau akivaizdu, kad jis sukurtas vėliau nei spalio mėnesio pabaigoje, kai S. Jakeliūnui teko viešai teisintis, jog pensijų kaupimo reforma nereiškia jau sukaupto pensijų fondų turto nacionalizavimo.
Kreipimąsi pasirašė šių institucijų atstovai: Pensijų fondų dalyvių asociacija pirmininkas Mindaugas Gedeikis, Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, „Lithuanian Financial Markets Institute“ direktorius Marijus Kalesinskas, Finansų analitikų asociacijos prezidentas Eladijus Kirijanovas, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Dovydas Varkulevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Lietuvos draudikų asociacija tarybos pirmininkas Mindaugas Bakas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Paklaustas, kodėl S. Jakeliūnas nebuvo pasirinktas finansų ministru ir kiek tam reikšmės turėjo minėtas kreipimasis, paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis DELFI sakė:
„Nemačiau jokių laiškų, jokių asociacijų laiškų. Mano sprendimas su tuo neturi nieko bendro. Aš jau minėjau, pasirinkimo būtinumą ir dėl jo reikalingumo dirbti Seime, būti Biudžeto ir finansų komitete“.
Kaip teigia Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, pensijų kaupimo sistemoje šiuo metu dalyvauja 1,25 mln. žmonių, iš jų daugiau kaip 500 tūkst. „balsuoja“ savo pinigais, papildomai skirdami 2 proc. nuo savo atlyginimo.
„Palaikančių dabartinę sistemą yra daugiau nei dvi valdančiosios partijos gavo balsų rinkimuose, todėl bet kokie sprendimai neturėtų būti priimami be diskusijų ir pagal vieno žmogaus užgaidas. Todėl raštu siekėme atkreipti dėmesį, jog priešingai nei deklaruoja nauja valdančioji dauguma, kad visi sprendimai bus priimami atsižvelgiant į racionalius argumentus, planuojami pensijų kaupimo sistemos pakeitimai nebuvo aptarti nei su visuomene, nei su finansų rinkos dalyviais.
Priešingai nei bando pateikti dabartinės pensijų sistemos kritikai, į pensijų fondus yra pervedami ne „Sodros“, o žmonių pinigai. Lietuva turi nutarti į kokias šalis norime lygiuotis – ar yra Lenkiją ir Vengriją, kurios iš esmės nacionalizavo pensijų fondus ir šiuo metu yra nusiteikusios antieuropietiškai, ar į Skandinavijos šalis, kuriose pensijų fondai sudaro reikšmingą dalį žmonių santaupų?
Politikai turi suprasti, kad kuo daugiau žmonės sukaups lėšų pensijų fonduose, tuo mažesnė našta valstybei teks ateityje“, – DELFI komentavo V. Plunksnis.
