Vakarų šalims nusigręžus nuo Baltarusijos dėl jos režimo represijų prieš opoziciją, Minskas yra priklausomas nuo Rusijos finansinės pagalbos, tačiau autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka nesugebėjo imtis reformų, o Baltarusijos rublis gali būti dar kartą devalvuotas.
A.Lukašenkas paskelbė ambicingus planus, kad šalies ūkis ateinančiais metais augs 8,5 proc., tačiau vyriausybė šį mėnesį privertė suabejoti šiais skaičiais, kai Rusija sustabdė naftos pardavimus, kaltindama Baltarusiją vengiant eksporto mokesčių.
Artėjant sekmadienį vyksiantiems parlamento rinkimams, nepopuliarus sprendimas dar kartą devalvuoti rublį galimai jau visai čia pat, jeigu nebus imtasi atitinkamų reformų, ekonomistai sakė naujienų agentūrai AFP.
Baltarusija, kuriai Europos Sąjunga (ES) yra paskelbusi sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, daug skolinosi iš Rusijos, kad išbristų iš valiutos krizės, o pagal finansinio gelbėjimo sutartį netgi perleido Maskvai savo dujotiekių kontrolę.
Infliacija pernai peržengė 100 proc. ribą - šalis buvo dukart priversta devalvuoti savo valiutą, sužlugdydama žmonių santaupas ir išprovokuodama chaotišką JAV dolerių bei eurų pirkimą.
Šiemet Baltarusija išleido 200 tūkst. rublių nominalo banknotus, kurių vertė - tik apie 63 litus, kad pirkėjams būtų lengviau atsiskaityti už prekes.
Nors pernykštės finansų krizės padariniai makroekonomikai buvo suvaldyti, dauguma žmonių kenčia nuo jos socialinių pasekmių: vidutinis mėnesio atlyginimas tesiekia 464 JAV dolerius (1 237 litus) ir gerokai mažesnis nei 2010 metais.
"Tarp gyventojų nėra pasitikėjimo Baltarusijos rublio stabilumu", - sako analitikas Dmitrijus Zajacas.
Kad padėtų savo sąjungininkei, Rusija nuo šių metų pradžios pradėjo tiekti naftą Baltarusijai be importo mokesčių, o šis žingsnis tapo išsigelbėjimu valiutos pristigusiai Baltarusijai, kurios trečdalį eksporto sudaro naftos produktai, gaminami dviejose pagrindinėse perdirbimo įmonėse.
Dėl šios priežasties išaugo naftos eksportas į ES, tačiau Rusijos pareigūnai įtarė Minską sukčiaujant, kai Baltarusija pradėjo eksportuoti penkis kartus daugiau tirpiklių, už kuriuos netaikomas eksporto mokestis Rusijai.
Birželį Rusijos finansų ministerija pareiškė įtarimus, kad Baltarusija galimai parduoda Europos Sąjungai benziną, prisidengdama tirpiklių eksportu, o naftos produkto ligroino eksportas rugpjūtį buvo sustabdytas.
Baltarusija neigė kaltinimus dėl nesąžiningo elgesio, o premjeras Michailas Miasnikovičius sakė, kad ši problema nagrinėjama abiejų šalių lyderių, tikintis, kad Rusija atnaujins eksportą.
"Atsiradusią skylę bus sunku užlopyti", - sakė analitikė Tatjana Manenok, pagal kurios apskaičiavimus "tirpiklių verslas" Minsko iždą per pirmuosius šešis šių metų mėnesius papildė 3,5 mlrd. JAV dolerių.
Nelikus šių pajamų, Baltarusijai gresia sunkūs laikai, kadangi "neįmanoma staigiai padidinti prekių eksporto arba pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, nes niekas nenori investuoti Baltarusijoje", aiškino ji.
Šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas vasarą sulėtėjo. Šių metų pirmuosius aštuonis mėnesius ūkis augo apie 2,5 proc., rodo praeitą savaitę paskelbta oficiali statistika.
Tarptautinės institucijos ne kartą ragino Baltarusiją reformuoti savo ekonomiką, privatizuojant valstybines įmones, kurios šiuo metu sukuria 80 proc. BVP, tačiau jokių pastangų tai padaryti nebuvo imtasi.
"Lukašenka iš esmės verčiamas pradėti privatizaciją - parduoti dalį pelningo turto Rusijai, - sakė ekonomistas Sergejus Čalyj. - Jeigu ekonomikos politika nesikeis, nuolat vyks devalvacija ir didės kainos."
"Netgi mažyčiai atlyginimai ir pensijos gali būti išmokamos tik tuo atveju, jeigu vyriausybė maldaus Rusijos taikyti išskirtines sąlygas ir didins įsiskolinimą", - teigia Stanislavas Bogdankevičius, vadovavę Baltarusijos centriniame bankui 1991-1995 metais, o vėliau prisidėjęs prie opozicijos.
"Baltarusijai primetamas ekonomikos modelis neveiksmingas", - aiškino jis.