Rusijos „Lukoil“ sprendimas sukėlė klausimų

 (214)
Rusijos naftos koncerno „Lukoil“, kuris visai neseniai pareiškė pasitraukiantis iš Lietuvos rinkos, sprendimas parduoti degalinių tinklus Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje menkai žinomai austrų bendrovei „Amic Energy“ sukėlė nemažai klausimų, skelbia novayagazeta.ee.
"Lukoil" degalinė
"Lukoil" degalinė
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Novaja gazeta – Baltija“ pabandė išsiaiškinti, ką apie tai žino Lietuvos rinkos stebėtojai, ar gali užkirsti kelią tokiam sandoriui, kodėl ir už kokią sumą „Lukoil“ nusprendė savo aktyvus parduoti būtent „Amic Energy“.

Iki šiol ekspertai vadovavosi įsitikinimu, kad „Lukoil“ aktyvai dalimis atiteks tokiems rinkos žaidėjams kaip „PKN Orlen“, „Neste“ ir „Statoil“.

Nepaisant to, toks sprendimas būtų aklinai užvėręs duris Rusijos koncernui į Baltijos valstybių ir Lenkijos rinką.

Dėl šios priežasties „Lukoil“ sprendimas perparduoti savo turtą austrų bendrovei, kuri, visai gali būti, susijusi su Rusijos kapitalu, palieka kad ir nedidelę galimybę susiklosčius palankioms galimybėms ateityje sugrįžti į Lenkijos ir Baltijos valstybių rinką.

„Lukoil“ sprendimas parduoti austrų bendrovei „Amic Energy Management GmbH“ degalinių tinklą Lietuvoje patenka į specialios valstybinės komisijos jurisdikciją. Minėtoji komisija atlieka su sandoriu susijusį patikrinimą: aiškinamasi, ar potencialūs investuotojai iš užsienio atitinka valstybės saugumo kriterijus.

Be to, sandoriui uždegti žalią šviesą turi ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Tiek valstybinėje komisijoje, tiek Lietuvos konkurencijos taryboje vieningai tvirtinama, kad bent jau kol kas jokios informacijos iš „Lukoil“ jie negavo.

„Kol kas „Lukoil“ į mus su tokiu prašymu nesikreipė. Kiek laiko prireiks atsakyti į bendrovės užklausą dėl aktyvų pardavimo austrų bendrovei „Amic Energy“, kol kas pasakyti negaliu. Pirmiausia, kaip jau minėjau, nesulaukėme oficialaus kreipimosi, todėl mūsų ekspertai neturi parengę išvadų“, – „Novaja Gazeta – Baltija“ sakė Lietuvos konkurencijos tarybos komunikacijos skyriaus vedėja Viktorija Urbonavičiūtė.

Naftos produktų rinkoje stebimasi, kaip galėjo nutikti, kad „Lukoil“ aktyvus įsigijo mažai kam žinoma Austrijos bendrovė. Anot minėtosios rinkos žaidėjų, šis sandoris tėra Rusijos koncerno bandymas pagerinti savo įvaizdį, pasitelkus austrų bendrovės ir vadovų iš Vakarų širmą.

„Lukoil“ įtaka niekur nedings, pasikeis tik bendrovės pavadinimas degalinėse“, – įsitikinęs vyriausiasis lenkų verslo žurnalo „BiznesAlert“ redaktorius Voicekas Jakubikas.

Kaip ten bebūtų, žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose apie „Lukoil“ ir „Amic“ teigiama, kad degalinių tinklų Lietuvoje ir Latvijoje valdymu rūpinsis bendrovės „Luktarna“ ir „VIADA Baltija“, susijusios su „Lukoil Baltija“ vadovybe.

Šiandien 80 proc. bendrovės „VIADA Baltija“ priklauso kompanijai „Luktarna“, o pati „Luktarna“ pavaldi „Lukoil Baltija“ generaliniam direktoriui Ivanui Paleičikui ir jo šeimai (jiems priklauso 60 proc. bendrovės akcijų).

Suma, kurią „Amic Energy“ teko sumokėti už degalinių tinklą, neskelbiama, tačiau per interviu „Novaja Gazera – Baltija“ Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas patvirtino, kad vienos degalinės kaina prasideda nuo 500 tūkst. eurų ir gali siekti ir milijoną eurų.

„Amic Energy Management“ direktorius iki 2014 metų rugsėjo dirbo Austrijos koncerne OMV, „Amic“ stebėtojų tarybos pirmininkas Wolfgangas Ruttenstorferis ėjo Austrijos finansų viceministro pareigas. Pati bendrovė „AMIC Energy“ užsiėmė veikla išskirtinai finansų rinkose.

Mažai kam žinoma bendrovė (nedaug darbuotojų ir pakankamai nedidelis pradinis kapitalas) tarsi per stebuklą gauna solidų „Lukoil“ pasiūlymą įsigyti bendrovės aktyvų Europoje, Ukrainoje ir Lenkijoje“, – stebisi V. Jakubikas.

„AMIC (Asset Management & Investment Consulting) Energy Management GmbH“ – finansų ir investicijų bendrovė, neturinti jokios patirties degalų versle.

Bendrovė įsteigta Vienoje – 2013 metų rugsėjo 12 dieną. Vykdomasis bendrovės vadovas – Guntheris Maieris. 100 proc. „AMIC Energy Management GmbH“ akcijų priklauso „AMIC Energy Holding GmbH“.

Pastaroji buvo įsteigta 2013 metų rugpjūčio 20 dieną – tuo užsiėmė trys akcininkai. 50 proc. bendrovės „Amic Energy Management“ priklauso teisės specialistui Johannesui Klezlui-Gorbergui, 40 proc. – konsultantui Manfredui Kunzei, o likę 10 proc. – Heinzui Sernetzui. „Amic Energy“ valdo buvusias „Lukoil“ degalines Ukrainoje – 2014 metais už 267,713 mln. eurų bendrovė iš „Lukoil“ įsigijo 240 degalinių ir šešias naftos produktų bazes Ukrainoje.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Kaip kandidatuojant į parlamentą Australijoje galima užsidirbti milijonus (3)

Švarus ir nekorumpuotas kandidatas į Australijos parlamentą praturtėti gali netgi į jį neišrinktas, nes rinkimų komisija kiekvienam potencialiam parlamentarui už kiekvieną balsą, gautą surinkus daugiau kaip 4 proc. remiančių balsų, moka po 2 dolerius 62 centus, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Australijos verslo naujienas.

Grybų supirkėjai: grybų miškuose daug (9)

Grybus ir uogas superkančios įmonės kasmet perdirba ir patiekia prekybos tinklams vis mažiau lietuviškų miško gėrybių. Pasak bendrovių vadovų, Lietuvoje nuolat mažėja žmonių, užsidirbančių iš jų rinkimo, todėl žaliavos ieškoma kitur, dažniausiai Rusijoje.

JT tiesia pagalbos ranką Turkijos turizmo sektoriui (10)

Jungtinių Tautų Pasaulinio turizmo organizacija (UNWTO) penktadienį pasirašė susitarimą su Turkiją, pagal kurį padės sunkumų dėl įvykdytų kelių teroro aktų ir nepavykusio perversmo patiriančiam šalies turizmo sektoriui.

Tyrimas parodė, kaip skiriasi europiečių ir amerikiečių požiūris (19)

Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą vienija, ne tik tie patys įsipareigojimai pagrindiniams demokratijos principams ar bendras strateginis aljansas, rašoma Amerikos prekybos rūmų pranešime spaudai.

„Vilniaus prekyba“ už sustabdytą „Akropolių“ sandorį iš M. Marcinkevičiaus nori 81 mln. eurų (13)

Vieną didžiausių Lietuvoje verslo grupių valdanti bendrovė „Vilniaus prekyba“ sieks iš smulkiojo vadinamosios VP grupės akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus atgauti 81,25 mln. eurų nuostolių už ilgą laiką stabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. Savo ruožtu M. Marcinkevičius ieškinį vertina kaip piktnaudžiavimą teise.