Rusijos laukia didžiausia krizė nuo Sovietų Sąjungos griūties

 (1375)
Šiemet sukako 16 metų nuo tada, kai Vladimiras Putinas įžengė į Kremlių. Per tiek laiko Rusijos ekonomiką buvo galima pakeisti iš esmės, tačiau to nepadaryta, o šiandien šalies laukia jau labai seniai neregėti sunkumai.
Dmitrijus Medvedevas
Dmitrijus Medvedevas
© AFP/Scanpix

Kaip savo tyrime Wilfriedo Martenso Europos studijų centrui teigia Energetinės politikos instituto direktorius Vladimiras Milovas, pastarojo meto tendencijos Rusijos ekonomikoje rodo, kad krizė šalyje, kitaip ne teigia Kremliaus atstovai, dar toli gražu nesibaigia.

Tuo metu Postindustrinių studijų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas leidinyje RBK įrodinėja, kad visa tai yra V. Putino kaltė.

Tobula audra

Pastarosiomis dienomis Rusijos rublio kursas bando naujas žemumas. Pavyzdžiui, sausio 21 dieną Maskvos biržoje euras vienu metu kainavo 93,7 rublius, o doleris pakilo iki 85,99 rublių.

Šis nuopolis aiškinamas vien nuo šių metų pradžios ketvirtadaliu atpigusia nafta, kurios kaina šią savaitę buvo nukritusi iki per pastaruosius keliolika metų nematytos ribos.

Nuo gamtinių išteklių priklausoma Rusijos ekonomika pernai susitraukė beveik 4 proc. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 1 proc.

2015 metais Rusijoje siautėjo beveik 13 proc. infliacija. Ji aukšta turėtų išlikti ir 2016-aisiais – „Sberbank“ spėja daugiau nei 8 proc. lygį.

Rusijos gyventojai bėdų kamuojamos ekonomikos skausmus pajuto ir asmeniškai. 2015 metais jų realūs atlyginimai smuko 9 proc., 2014 metais buvo kritę dar 4 proc.

Nors nedarbo lygis išlieka mažas ir siekia tik 6 proc., net 2 mln. žmonių 2015 metais pateko žemiau skurdo ribos. Dalis šeimų, kurioms trūksta lėšų maistui ir drabužiams, pernai padidėjo nuo 22 proc. iki 39 proc.

Krizė neapėjo ir pensininkų, kuriems mokamos išmokos anksčiau buvo indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją. 2016 metais nominalios pensijos didės tik 4 proc.

Visa tai sudavė skaudų smūgį vartojimui. Mažmeninė prekyba pernai metų lapkritį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, susitraukė 13 proc. Žiemos atostogas užsienyje praleidžiančių rusų skaičius sumažėjo trečdaliu.

Tik pradžia

V. Milovas teigia, kad būtent smarkiai sumažėjusi rusų perkamoji galia daro šią krizę išskirtine.

„Tokio žemo lygio nematėme nuo pat Sovietų Sąjungos griūties“, – nurodo jis.

Ekonomistas aiškina, kad pagrindinė taip sumažėjusio vartojimo Rusijoje priežastys yra rublio nuvertėjimas, kurį lėmė kritusios naftos kainos ir Vakarų sankcijos.

Rusijai iš esmės paskelbta tarptautinio kredito blokada, – rašo jis. – Netgi tiesiogiai sankcijų nepaliestiems bankams ar įmonėms pasiskolinti tapo labai sunku.“

V. Milovas nurodo, kad 2015 metų spalį visas Rusijos verslo ir bankų sektoriaus skolų portfelis sudarė 479 mlrd. JAV dolerių ir buvo 180 mlrd. mažesnis nei prieš 15 mėnesių.

Vladimiras Milovas
Vladimiras Milovas
© RIA/Scanpix

Smukęs rublio kursas taip pat kaltas ir dėl realių Rusijos gyventojų pajamų sumažėjimo. Taip yra dėl to, kad šalis vis dar išlieka labai priklausoma nuo importinių prekių, netgi po to, kai V. Putinas kai kurioms šalims paskelbė embargą.

„To pasekmė – 20 proc. nuo 2015 sausio iki rugsėjo padidėjusios maisto kainos, dalis kurių brango netgi daugiau“, – rašo V. Milovas.

Negana to, dėl baimės, kad rublis gali kristi dar labiau, gyventojai skaičiuoja kiekvieną kapeiką, o tai tik dar labiau mažina vartojimą.

„Taigi, kitaip nei tikisi Kremlius, jokio ekonomikos atsigavimo dar nematyti, ekonomika toliau mirties spirale riedės žemyn“, – apibendrino V. Milovas.

Nevykęs šeimininkas

Apžvelgdamas susidariusią padėtį, V. Inozemcevas pabrėžė, kad dabartinė Rusijos valdžia turėjo ir laiko, ir resursų tam, kad paverstų Rusiją dar vienais Jungtiniais Arabų Emyratais arba bent jau Kinija, tačiau viskas liko kaip buvę.

V. Inozemcevas priminė, kad nuo 2000 metų, kai V. Putinas atėjo į valdžią, iki 2014 metų, „BP Statistical Review of World Energy 2015“ duomenimis, naftos kaina pakilo nuo 28,5 dolerių už barelį iki 102 dolerių už barelį.

Rusijos laukia didžiausia krizė nuo Sovietų Sąjungos griūties
© Reuters/Scanpix

„Jo valdžioje buvo tauta, kuri tenorėjo uždirbti, vartoti ir „keltis nuo kelių“, – rašo jis. – Tačiau vietoje to gavo V. Putino draugų valdomų įmonių neveiklumą, apleistą infrastruktūrą ir neištesėtus pažadus apie „BVP padvigubinimą“ ar „priklausomybės nuo naftos pabaigą“.“

Nepanašu, kad V. Putinas būtų ką nors per tuos metus išmokęs. Nors beveik visiems akivaizdu, kad 2016 metų biudžeto dabartinėmis sąlygomis įgyvendinti nepavyks, jis ir toliau kalba, jog „tikisi situacijos pagerėjimo“.

Antikrizinis planas

Bene pusė Rusijos biudžeto pajamų surenkama iš naftos bei dujų pardavimų, o 2016 metais jis suplanuotas numatant 50 dolerių už barelį kainą.

Tačiau pastaruoju metu ji nesiekė net 30 dolerių. Matydama šias tendencijas Rusijos vyriausybė numato biudžetą karpyti 10 proc., tačiau pažymi, kad šios priemonės nepalies pensijų, žemės ūkio ar gynybos sričių.

Sumažinant išlaidas tikimasi sutaupyti 8,8 mlrd. dolerių, kai 2015 metų spalį suplanuotame biudžete buvo numatyta, kad išlaidos sieks 190 mlrd. dolerių, o deficitas sudarys 3 proc. BVP.

Kremliui išlaikyti tokį biudžeto deficito lygį bus labai sunku. Kaip skaičiuoja „The Economist“, naftos kainai sumažėjus 5 doleriais, Rusijos biudžeto deficitas padidėja maždaug 1 proc.

„Bareliui naftos kainuojant mažiau nei 30 dolerių, deficitas pasieks bent jau 7 proc.“, – nurodo britų leidinys.

Žinoma, Rusijos vyriausybė visada gali pasinaudoti savo turimais fondais „juodai dienai“. Tačiau vien pernai šalies rezervų fondas susitraukė beveik perpus – nuo 90 mlrd. dolerių iki 50 mlrd. dolerių.

Banko „Nomura“ analitikas Timothy Ashas paskaičiavo, kad jei Rusijos biudžeto deficitas pasieks 6 proc., tada rezervų fondas iki metų pabaigos liks visiškai tuščias.

Tada Kremlius galbūt galės pasitelkti lėšas iš pensijų sistemai remti skirto Nacionalinės gerovės fondo, kurio vertė siekia apie 70 mlrd. dolerių. Bėda ta, kad didžioji jo turto dalis yra nelikvidi.

Beje, premjeras Dmitrijus Medvedevas jau yra paskyręs parengti ne tik biudžeto išlaidų karpymo, bet ir antikrizinį planą, kuris RBK žiniomis, sudarys 5 mlrd. dolerių

Artėjantys rinkimai

„Maskvos Pravdos“ vyriausiasis redaktorius Šodas Muladžanovas radijui „Echo Moskvy“ neseniai teigė, kad vienokio ar kitokio pobūdžio audra Rusijoje yra neišvengiama, nes vien tam, kad būtų įvykdytas biudžetas reikia, kad dolerio kaina pasiektų 180 rublių.

„Tačiau privedus rublį iki tokio nuvertėjimo, nežmonišką lygį pasiektų infliacija. T.y. gal išsaugotume nosį, bet uodegos netektume“, – nurodė jis.

V. Milovas siūlo labai atidžiai stebėti rugsėjį vyksiančius Rusijos parlamento rinkimus – esą V. Putino dominavimas šalies politikoje dėl prastos ekonominės padėties patirs rimtą išbandymą. Tačiau V. Milovas yra opozicinės partijos „Demokratiškas pasirinkimas“ lyderis, todėl gali būti labai šališkas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Kariuomenei nupirktų „auksinių virtuvės įrankių“ istorija įkvėpė „Lidlą“ (520)

Lietuvą krečiantis skandalas dėl mūsų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kariuomenei nupirktų virtuvės įrankių, kurie kainavo aštuonis kartus brangiau nei rinkos kaina, įkvėpė neseniai Lietuvoje atsidariusį prekybos tinklą „Lidl“.

Baltieji Rūmai tebesitiki šiemet užbaigti derybas dėl JAV ir ES laisvosios prekybos (12)

Baltieji Rūmai antradienį pareiškė, jog tebesitiki iki šių metų pabaigos užbaigti derybas dėl Europos Sąjungos (ES) ir JAV laisvosios prekybos sutarties.

D. Britanijos prekybininkai nori svarų ir uncijų sugrąžinimo (22)

Didžiosios Britanijos prekybininkai reikalauja sugrąžinti teisę sverti parduodamas prekes pagal britišką svorio matų sistemą ir vietoj kilogramų ir gramų naudoti svarus ir uncijas.

V. Dombrovskis palankiai įvertino Lietuvos socialinį modelį (6)

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei Rygoje dalyvaujant Baltijos užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikime, Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis išreiškė palaikymą Lietuvos socialiniam modeliui, kurio dalis yra naujasis Darbo kodeksas.

JAV: EK sprendimas dėl „Apple“ gali „pakirsti“ JAV ir ES ekonominę partnerystę (22)

JAV iždo departamentas antradienį griežtai sukritikavo Europos Sąjungos (ES) sprendimą, kuriuo JAV technologijų milžinei „Apple“ liepta sumokėti rekordinę nesumokėtų mokesčių sumą, ir pareiškė, kad šis sprendimas kelia grėsmę dvišalei „ekonominės partnerystės dvasiai“.