Neeilinio Eurogrupės (ją sudaro euro zonos finansų ministrai) posėdžio metu Briuselyje Graikijos vyriausybė pateikė savo valstybės skolos restruktūrizavimo programą. Graikijos iždo duomenimis, šalies valstybės skola 2014 metais išaugo iki 185 procentų BVP. Kaip prognozuoja „Levy“ institutas, Graikijos valstybės skola 2015 metais išaugs iki 205 procentų BVP.
Be to, Graikijos pusė pasiūlė Eurogrupei sudaryti laikinąjį susitarimą dėl šalies bankų sistemos finansavimo iki rugpjūčio pabaigos. Dabartinė kreditorių trejeto – TVF, ECB ir Europos Komisijos – finansinės paramos programa, pagal kurią Graikija iš viso gavo 240 milijardų eurų, baigiasi vasario 28 dieną.
„The New York Times“ šaltinių Graikijos finansų ministerijoje teigimu, šalis stengsis išsaugoti apie 70 procentų dabartinės programos sąlygų, tačiau ketina įtraukti nemažai esminių pakeitimų.
Taigi, Graikija siūlo dešimt naujų įsipareigojimų dėl memorandumų su kreditoriais, kurie buvo suformuluoti kartu su Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Visų pirma, Graikijos vyriausybė tikisi sumažinti į biudžetą įtraukto 2015 metų BVP proficito rodiklį nuo 3 iki 1,5 procento. Be to, graikai reikalauja, kad kreditoriai nedelsiant išmokėtų 1,9 milijardo dolerių (1,68 milijardo eurų) pelną už ECB turimas obligacijas ir 8 milijardais eurų padidintų šalies iždo vekselių emisijos limitą (dabar jis siekia 15 milijardų eurų).
„Graikijos vyriausybės pasiūlyti pakeitimai – greičiau mėginimas išsaugoti dabartinį struktūrinių Graikijos vyriausybės transformacijų impulsą ir bendrų politinių nuotaikų šalyje atspindys“, – įsitikinęs „Deutsche Bank“ vyriausias ekonomistas Rusijoje Jaroslavas Lisovolikas. Jo teigimu, europiečiai gali ryžtis dalinėms nuolaidoms. „Bus mėginama rasti kompromisą tarp Graikijos ir euro zonos kreditorių. Viena vertus, Graikija ir toliau turi laikytis taupymo politikos ir rasti resursų išlaidoms sumažinti. Kita vertus, ES turi nuraminti antieuropietiškas nuotaikas Graikijoje, todėl Eurogrupė gali pritarti daliai Graikijos pasiūlymų“, – teigia J. Lisovolikas.
Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras nori griežtas išlaidų mažinimo priemones pakeisti naujomis reformomis ir pažymi, kad ateityje nežada iš Europos imti naujų paskolų. Finansų ministras Yanis Varoufakis taip pat nenori tęsti ES finansinės paramos programos.
Vis dėlto, garsiausiu pareiškimu išsiskyrė Graikijos gynybos ministras Panos Kamnenos. Į valdančiąją koaliciją įeinančios nacionalistinės partijos „Nepriklausomi graikai“ lyderis pagrasino visiškai atsisakyti Europos pagalbos, eilinį kartą primindamas Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybę. Negana to, ministras užsiminė, kad Graikijos vyriausybė turi planą „B“ tam atvejui, jeigu ES lyderiai nenorės nusileisti.
„Mums reikia susitarimo. Tačiau jeigu jo nebus, o Vokietijos pozicija išliks bekompromisė, tai mums teks pereiti prie plano „B“ ir ieškoti finansavimo iš kitų šaltinių. Tai gali būti Rusija, Kinija, Jungtinės Valstijos ar kitos šalys“, – pažymėjo P. Kammenos interviu televizijos kanalui „Mega“.
Tuo tarpu Rusija dar iki griežtų Graikijos vyriausybės narių pasisakymų prabilo apie pasirengimą suteikti Atėnams finansinę pagalbą.
Visų pirma, apie tokią galimybę sausį pareiškė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas. Duodamas interviu amerikiečių televizijos kanalui CNBC jis teigė, kad Atėnai dar neprašė Maskvos pagalbos, tačiau Rusija yra pasirengusi sudaryti susitarimą dėl finansinės paramos Graikijai. „Mes galime įsivaizduoti bet kokią situaciją, tad jeigu toks prašymas bus pateiktas Rusijos vyriausybei, mes, be jokių abejonių, išnagrinėsime jį, atsižvelgdami į visus dvišalių santykių tarp Rusijos ir Graikijos veiksnius“, – pranešė A. Siluanovas.
Rusijos pasirengimą suteikti finansinę pagalbą Graikijai vėliau patvirtino ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jeigu sulauksime kažkokių kreipimųsi, kaip sakė mūsų finansų ministras, iš Graikijos vyriausybės pusės, tai šie kreipimaisi bus išnagrinėti, – sakė jis trečiadienį po derybų su Graikijos užsienio reikalų ministru Nikos Kotzias. – Šiandien mes aptarėme Graikijos finansinę padėtį“.
Pasak J. Lisovoliko, atmesti Rusijos finansinės paramos Graikijai varianto negalima, tačiau tokia tikimybė nėra labai didelė. „Graikija sieks išspręsti problemas ES rėmuose, be to, šalis turi gerokai patogesnį pretendentą finansinei pagalbai suteikti – Kiprą. Tačiau daug kas priklausys nuo Graikijos susitarimų su ES ir Europos šalių noro eiti į kompromisą“, – tvirtino A. Lisovolikas.
Kalbas vadina spekuliacijomis
„Rusijos BVP prilygsta Nyderlandų BVP, kuri yra septinta ES valstybė. Be to, 30 proc. Rusijos biudžeto šiuo metu tenka armijai. Trečias aspektas, kad Rusijos užsienio atsargos šiuo metu yra lygios visai Graikijos skolai. Taigi galima pasakyti, kad Rusija yra per maža, kad galėtų patraukti tokią šalį kaip Graikija“, - kalbėjo ekonomistas.
Tuo metu lyginant su visa euro zona, Graikijos ekonomika tesudaro 1,3 proc. euro zonos BVP.
Skaičiuojama, kad artimiausiems penkeriems metams Graikijai reikės pasiskolinti 35 mlrd. eurų, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji vykdys suplanuotą privatizaciją. Tačiau dabartinė Vyriausybė sustabdė privatizaciją, todėl jai nevykstant pasiskolinti reikės apie 60 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. šaliai suteiktų paskolų atiteko senųjų grąžinimui.
