Rusijoje stabdoma privatizacija

Rugsėjo 13 d. Rusijos Dūma po pirmojo skaitymo patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį vyriausybė negalės įvykdyti jokios rimtesnės privatizacijos, kol kasmet nebus patvirtinta privatizavimo programa.
Dabar Rusijoje veikiantis privatizavimo įstatymas, priimtas 1997 m., reikalauja, kad vyriausybė pateiktų Dūmai metinę privatizavimo programą tuo pat metu, kaip ir federalinio biudžeto projektą - įprastai rugpjūtį.

Tačiau pagal galiojantį įstatymą Dūma gali nesutikti su pateikta privatizavimo programa, kuri tokiu atveju taip ir netampa įstatymu. Tuomet vyriausybė gali nuspręsti - jei nėra įstatymo, numatančio, kas gali būti privatizuota kitais metais, ji gali leisti privatizuoti obektus savo nuožiūra. Tad naujojo įstatymo pagrindinė paskirtis - suteikti Dūmai spręsti, ką vyriausybė gali privatizuoti.

Maskvos investicinio banko "United Financial Group" (UFG) atstovai mano, kad šis įstatymo projektas gali tapti paskutiniu raundu ilgai užsitęsusiose privatizacijos valdymo kontrolės peštynėse tarp Rusijos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių.

Iki šiol vykdomoji valdžia visada laimėdavo šią kovą, net ir valdant Borisui Jelcinui, kai sąlygos buvo ne tokios palankios. UFG atstovai nemano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija galėtų susidurti su kokiomis nors rimtesnėmis problemomis.

Paskutinis įstatymo projektas įsigalios tik tada, kai jam pritars du trečdaliai Rusijos parlamento aukštesniųjų ir žemesniųjų rūmų atstovų. Manoma, kad praktiškai naujasis įstatymas pirmiausia bus skirtas sustabdyti LUKOIL pirminės akcijų emisijos išleidimą, taip pat "Svyazinvest" antrojo akcijų paketo pardavimą iki tol, kol deputatai nutars patvirtinti kompanijų privatizavimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

100 mln. dolerių išviliojusio lietuvio aukos - „Google“ ir „Facebook“ (26)

48 metų Evaldui Ramašauskui apgaulės schema pavyko apsimetus vienu garsiu techninės įrangos gamintoju iš Azijos, teigiama teismo dokumentuose. Amerikiečių bendrovių darbuotojus lietuvis įkalbėjo į jo sąskaitas Latvijoje, Kipre ir kitose šalyse pervesti dešimtis milijonų dolerių.

Lietuvės verslininkės poelgis sukėlė šurmulį Danijos žiniasklaidoje (24)

Nedidelį verslą sukūrusi lietuvė Lina Von Bale, turinti vestuvinių suknelių saloną Stenløse, šiomis dienomis sukėlė nemažą šurmulį Danijos žiniasklaidoje.

Trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas - mažesnis, nei pernai (4)

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 46,4 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 197 mln. eurų.

„Irdaivai“ dar kartą nepavyko atnaujinti Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso (6)

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusiai Vilniaus statybų bendrovei „Irdaiva“ dar kartą nepavyko atnaujinti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso.

Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didesnių atlyginimų (52)

Vilniuje penktadienį piketavusios ir mitingą prie Vyriausybės rūmų surengusios profesinės sąjungos reikalavo kelti algas ir užtikrinti saugias darbo sąlygas.